Mergina neteko Lietuvoje pirkto laikrodžio, kurį buvo įsidėjusi į rankinę. Iš Rygos lietuviai namo buvo paleisti išrengti, nevalgę ir negėrę.
„Su mumis elgėsi kaip su kokiais kvaileliais, iš kurių galima tyčiotis, nes šalia nebuvo muitininkų viršininkų. Net neleido nusipirkti kavos ir sumuštinio, nors išlaikė pusę paros“, – pasakojo Greta.
Pirkiniams – du tūkstančiai eurų
Vienoje kelionių agentūrų šiauliečiai įsigijo bilietus į Turkijos didmiestį. Kompanija planavo ne poilsinę kelionę, bet norėjo įsigyti drabužių ir batų. Į Stambulą jie skrido per Rygą.
Prieš skrisdami pasidomėjo, kur pats tinkamiausias prekybinis rajonas tokioms prekėms įsigyti, bet neperskaitė, už kokią sumą galima įvežti daiktų iš ne Europos Sąjungos šalių.
„Niekada iki tol nevykome į užsienį apsipirkti ir nežinojome, kad vienas žmogus gali parsivežti pirkinių maždaug už 430 eurų. Tačiau visai nelogiška be ceremonijų pasisavinti visus mūsų daiktus – net dėvėtus. Galėjo konfiskuoti tas prekes, kurios viršijo leistiną sumą, bet jie tiesiog pasinaudojo proga mus apiplėšti“, – pyko Greta.
Lėktuvas iš Stambulo nusileido Rygoje rugsėjo 25 dieną 14 val. 30 min.
Greta savo lagamine turėjo dvi poras sportbačių vaikui, penkerius džinsus, dvejus kailinukus ir paketą, kuriame buvo dešimt megztinių. Taip pat keturias rankines, kurios jai labai patiko.
„Megztinių būčiau pirkusi mažiau, bet turkai pardavinėjo juos paketais ir nenorėjo parduoti tiek, kiek man reikia“, – aiškino lietuvė.
Tame pačiame lagamine ji vežėsi ir Lietuvoje pirktus daiktus, kurie buvo dėvėti, – porą suknelių, sportinį kostiumą ir du kostiumėlius.
Lietuviai iš oro uosto ėjo per išėjimą, kur keleiviams nereikia deklaruoti atsivežtų prekių, tačiau buvo sustabdyti. Moterys muitininkės atidarė visų trijų lagaminus ir akivaizdžiai apsidžiaugė.
„Iš pradžių jie paklausė, ar turime įsigytų prekių čekius. Mes juos turėjome, bet muitininkėms tai visai nerūpėjo. Visų trijų lagaminų turinį išvertė ant žemės į vieną krūvą ir ėmė dalintis, kas kuriai tiktų“, – stebėjosi šiaulietė.
Mergina sakė, kad muitininkės keleivių akivaizdoje ėmė matuotis jos rūbus.
„Jos rodė mūsų drabužius viena kitai ir aiškino, kad čia jų dydis“, – sakė Greta.
Lietuviai ėmė prašyti pakviesti vertėją, bet į tą prašymą rygietės nekreipė jokio dėmesio.
Išlaikė iki nakties
Lietuviai muitinės darbuotojų buvo sulaikyti 14 val. 45 min. ir laikomi iki 18 valandos.
„Buvo aišku, jog jie laukia, kol išeis jų viršininkai, kad galėtų pasiimti mūsų daiktus. Sakė tiesiai, kad atiduotume prekes geruoju, nes vis tiek jų neatgausime ir dar turėsime nemalonumų“, – pasakojo nukentėjusioji.
Lietuviai iš Stambulo buvo išskridę ryte, bet jiems neleido iš muitininkų patalpos išeiti nusipirkti nei kavos, nei sumuštinio.
„Prašėme, kad palydėtų iki kiosko, jeigu mano, kad mes pabėgsime, bet jie tik šaipėsi iš mūsų, nors nieko bloga jiems nepadarėme“, – baisėjosi šiaulietė.
Sulaikytus lietuvius smarkiai išvargino nemandagus muitininkių elgesys ir prašymų ignoravimas.
Atvykusiems pasitikti lietuvių giminėms muitininkai pasakė, kad nelauktų parskridusiųjų, nes jie esą yra policijoje ir nepageidauja su giminėmis kalbėtis.
„Tai buvo įžūliausias melas. Mes prašėme iškviesti policijos pareigūnus, bet muitininkai to nepadarė“, – aiškino mergina.
Kai 18 valandą pasikeitė muitininkų pamaina, pagaliau atėjo vertėjas. Visi daiktai vėl buvo išversti ant žemės ir surašomi iš naujo.
„Mes turėjome pinigų ir siūlėme už papildomas prekes sumokėti muitą, bet niekas mūsų neklausė. Akivaizdžiai norėjo, kad paliktume jiems ne tik naujus, bet ir nešiotus drabužius, nes jie buvo kokybiški. Mano mamai iš rankų ištraukė dėvėtą rankinę, o iš mano rankinės be ceremonijų pasiėmė seniai pirktą laikrodį ir, kai bandžiau aiškinti, jog turiu tą laikrodį seniai, drėbtelėjo niekinamą frazę: „Užsičiaupk, bizniere!“ – pasakojo Greta.
Išvargę ir visų daiktų netekę lietuviai buvo paleisti tik vidurnaktį. Grįžusi namo Greta pastebėjo, kad muitininkų protokole buvo suklastotas laikas – ten buvo parašyta, kad muitininkai juos pradėjo tikrinti tik 21 valandą.
Pateikė kitokią įvykio versiją
Išgirdusi šią keistą istoriją Latvijos muitinės atstovė spaudai Mareka Salminia atsiprašė dėl to, ką patyrė lietuviai. Paklausta, kodėl atsiprašo iš anksto, kiek sutriko ir pažadėjo išsiaiškinti istorijos detales.
Muitinės patikros protokolą pasirašė Megija Kepurė ir Inara Grislė. Šiauliečiai ketina dar sykį važiuoti į Rygos oro uostą ir aiškintis, ar muitininkai turėjo teisę atimti visus jų daiktus.
M.Salminia išsiaiškino, kad lietuviai vežėsi daug vienodų prekių, bet jų nedeklaravo.
„Muitininkams buvo akivaizdu, kad daiktai nupirkti ne asmeniniam naudojimui. Iš pradžių sulaikyti keleiviai nerodė įsigytų prekių čekių ir surado juos tik tada, kai buvo perspėti, kad suma už atvežtas iš Turkijos prekes bus vertinama vietinėmis kainomis.
Iš pradžių bendravimas su muitininkėmis vyko ramiai, tačiau vėliau lietuviai ėmė elgtis agresyviai ir teko kviesti policiją. Stebina ir tai, kad pirmąsias tris valandas jie bendravo su muitinės pareigūnais rusiškai, o paskui nustojo suprasti, kas jiems sakoma, ir ėmė reikalauti vertėjo.
Kol vertėjas atvyko, praėjo nemažai laiko. Keliautojams surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jie bus pakviesti į posėdį, kuriame bus skirta bausmė už prekių nedeklaravimą. Ji gali siekti nuo 70 iki 700 eurų“, – paaiškino spaudos atstovė.
