Vargšas Nikita Chruščiovas, 1961 metais pažadėjęs, kad po dvidešimt metų „dabartinė tarybinių žmonių karta gyvens komunizme“, nesulaukė tos laimės, o ir tas sakinys gana greitai buvo išimtas iš partijos programos, pati programa taip pat po kelių metų buvo užmiršta, galų gale ir pats Chruščiovas išlėkė iš Kremliaus net nesulaukęs užuominos nei į šios, nei ir į kitų pranašysčių vykdymą, pvz., „pavyti ir pralenkti Ameriką“...
Suprantama, tą rojų – komunizmą kartu su ministerijos pavadinimu paminėjau dėl lengvų pažadų panašumo. Pagal juos, žmogus, pensijų fonduose taupęs, tarkim, keturiasdešimt metų, išėjęs į pensiją galės susisemti neva gausius taupos rezultatus ir gyventi jau viskuo aprūpintas, taigi beveik kaip komunizme.
Bėda ta, kad tam taupymui pensijų fonduose pinigai imami iš Sodros, t.y., skriaudžiant dabartinius pensininkus, o Sodrai lendant į milijardines skolas, be to, to taupymo rezultatai kol kas, o didelė tikimybė kad ir ateityje bus, švelniai tariant, menki.
Tačiau ministerija, skirtingai nuo Maskvos veikėjų, tokio „komunizmo statymo“ vis tiek neatsisako ir mulkina tautą toliau. Pristatysiu šias ministerijos fantasmagorijas, greta pridėdamas ir savo komentarus.
Pagrįsdama pensijų fondų būtinumą, dar prieš 13 metų tuometinė ministrė Vilija Blinkevičiūtė rašė: „Pagrindinis einamojo finansavimo ir kaupimo principų derinimu pagrįsto modelio privalumas – apsaugos senatvėje finansavimo paskirstymas tarp skirtingų mechanizmų, tuo siekiant sumažinti bendrą riziką“.
Deja, ministrė nepasakė, kad veikiant tiems skirtingiems mechanizmams, t.y. įjungus pensijų fondus, kitas mechanizmas – Sodra veiks silpniau, ši pensija gerokai sumažės ir bendra pensija taps mažesnė, nei veikiant vienam mechanizmui – Sodrai.
„Be to, jis suteiktų darbingo amžiaus žmonėms daugiau galimybių dalį jų vartojimo iš darbingo amžiaus perkelti į senatvę“. Paprastesniais žodžiais, pensininkai esą turės tiek daug pinigų, kad nesuspėję ko nors nusipirkti darbingame amžiuje, jie tą galės padaryti išėję į pensiją, nes tuomet pinigų jau bus kaip šieno. Tai bent ministrės logika!
„Tinkamai įgyvendintas projektu siūlomas modelis pasitarnautų pensijų padidinimui ir leistų garantuoti stabilų socialiai priimtiną kompromisą tarp socialinio solidarumo ir individualių interesų“. Vėlgi šią tezę reikėtų išversti į žmonišką kalbą. Dėl pensijų padidėjimo jau paaiškinau, kad jo nebus (plačiau apie tai straipsnyje „Kodėl pensininkai turi finansuoti pensijų fondus?“), taigi fondų dalyvių individualūs interesai žlugs.
O pinigų pasigriebimą iš Sodros kasos, t.y. švenčiausių pinigų, Lietuvos dirbančiųjų surinktų savo tėvams ir seneliams, socialiniu solidarumu pavadinti neapsiverčia liežuvis. Būtent tų pinigų neliečiamumas ir yra socialinis solidarumas. Jokio kompromiso, t.y. nusigriebti nemažą jų dalį savo asmeniniams reikalams, čia negali būti.
„Pensijos su kaupiamąja dalimi bus bent 20 procentų didesnės, negu jos būtų palikus galioti tik einamojo finansavimo sistemą“. Dievas turėtų nubausti Viliją Blinkevičiūtę už tokį įžūlų melą! Argi ji nežinojo, kad veikiant „dviem mechanizmams“ Sodros pensijos sumažinimas „suvalgys“ visą pensijų „uždarbį“ (o kiek dar suvalgys kosminiai fondų valdytojų atlyginimai?). O jei sužinojo tik dabar, nors tai buvo įrašyta pensijų reformos įstatyme, skubiai turėtų pranešti visai tautai, Seimui, ypač pensijų fondų dalyviams.
Į nenutylančius ir vis garsesnius pensininkų klausimus, kada bus įvykdytas Pensijų sistemos reformos įstatymo įsipareigojimas „užtikrinti papildomas pajamas senatvėje“, valdžia turi paruoštą atsakymą: neskubėkite numirti, palaukite dar dvidešimt, keturiasdešimt, o gal ir aštuoniasdešimt metų, tada pajusite pensijų reformos naudą.
Bet kaipgi pajusi, jei pensijų fondai visiškai neįsipareigojo, nei dabar įsipareigoja uždirbti pinigų (ir apie tai viešai skelbia!), pvz., kad negarantuoja pelningumo, ateities rezultatų, kad dalyviai gali atgauti mažiau, negu bus investavę?! O jei buvusi ministrė ir apskritai – visa valdžia visa tai žinojo ir vis tiek statė „komunizmo rūmą“ – pensijų fondus, tai dar blogiau. O gal specialiai nesakė, kad kuo daugiau žmonių pultų į tuos fondus ir juos praturtintų – ypač jų valdytojus, nes niekas kitas iš pensijų kaupimo taip ir nepraturtės.
O gal praturtės valstybė, nes „tinkamai organizuotas pensijų kaupimas paskatins nacionalinį taupymą, sustiprins šalies finansų infrastruktūrą ir tai sąlygos Lietuvos ekonomikos augimą“? Deja, niekas neįrodė tos naudos, net vyriausybės ekspertai. Paimkime kad ir Sodros finansus, jai pačiai pradėjus finansuoti tuos fondus.
2014 m. Sodros skola nuo 3,246 mlrd. eurų sausio mėn. padidėjo iki 3,391 mlrd. eurų gruodį, taigi 145 mln. eurų (pusę milijardo litų). 2015 m. Sodros skola padidėjo nuo 3,559 mlrd. sausį iki 3,686 mlrd. rugpjūtį, 127 mln. eurų. Aišku, kad toji skola iki metų pabaigos padidės gerokai daugiau nei pernai.
Pagal šių metų Sodros biudžeto įstatymą išlaidos turėtų viršyti pajamas 155 mln. eurų. Aštuonių mėnesių biudžeto rezultatas: minus 190 mln. eurų.
Sodros skola nuo praeito rugpjūčio, taigi per metus padidėjo 295 mln. eurų (daugiau kaip vienu milijardu litų). Tokia tragiška realybė, jokių komentarų jai šalia buvusios ministrės bravūros – pensijų fondai skatins taupymą, stiprins finansus, augins ekonomiką, net nekyla ranka rašyti, nebent nekrologo žanre.
Tačiau apie pensijų fondų veiklos stabdymą, reikėtų netgi avariniu stabdžiu, valdžia bijo net prasižioti. Priežastis puikiai žinoma, nes dar prieš šešerius metus prezidentė yra pasakiusi: „Sodros sistema yra supuvusi“. Taip išeitų, kad jei ką ir stabdyti, tai ne fondus, o Sodrą. O gal per šešerius metus prezidentės nuomonė pasikeitė?
Pabaigai dar kelios „šviesios žmonijos ateities“ statymo detalės. „Reformos finansavimo našta didės tik palaipsniui, kuomet vis didesnę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito dalį galima bus dengti šiame biudžete susidarysiančio pertekliaus lėšomis“. Galima sausai konstatuoti, kad jau aštuoneri metai, kai apie Sodros biudžeto perteklių niekas nė nesapnuoja, o skoloms padengti reikės gal ir viso šimtmečio.
„Nuo 2004 m. laukiamas trumpalaikis šalies demografinės situacijos pagerėjimas... tai gali sąlygoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklės pagerėjimą ir tuo pačiu palankesnį pensijų reformos finansavimą“. Įdomu, iš kur tokios žinios? Nuo 1992 metų Lietuvos gyventojų skaičius tik mažėjo, o apie migrantus iš Sirijos, suprantama, tuomet niekas nesapnavo. Tokiomis fantazijomis remiantis pradėti milijardinius projektus, švelniai tariant, naivu.
Apibendrinant: pensijų reforma, o tiksliau pensijų fondų steigimas ir gigantiškų lėšų jiems liejimas iš Sodros kišenės stabdo dabartinių pensijų didėjimą. Dėl tokio pinigų pumpavimo Sodra, tuo pačiu valstybė (juk Sodra – tai valstybinis socialinis draudimas) lenda į skolas.
Pagaliau pensijų fondų dalyvių pensijos bus mažesnės, negu likusių tik Sodros sistemoje. Nieko nelaukiant apie tai reikia kalbėti, veikti, gelbėti valstybę ir tautą. Kiek žinau, pensininkai artimiausiuose mitinguose apie tai jau kalbės.
