Anot KT, Vyriausybės nutarimu nustačius biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų, tarnybinių atlyginimų dydžius ir kitas jų darbo apmokėjimo sąlygas, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal Konstituciją esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį, turi būti nustatytos įstatymu.
KT taip pat prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Švietimo įstatymo nuostatą, kuria Seimas pavedė Vyriausybei nustatyti valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, nenustatęs esminių jų darbo apmokėjimo sąlygų.
„Tokiu pavedimu buvo nepagrįstai išplėstos Vyriausybės galios“, – sakoma KT pranešime.
Anot KT, Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus.
KT šią bylą išnagrinėjo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti minėto Vyriausybės nutarimo atitiktį Konstitucijai ir Švietimo įstatymui tiek, kiek juo Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pavesta nustatyti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką.
Šis KT nutarimas oficialiai bus paskelbtas 2017 metų sausio 2 dieną – taip siekiama išvengti darbo apmokėjimo trikdžių dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo.
„Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nuo oficialios šio nutarimo paskelbimo dienos Švietimo įstatymo ir minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalėtų būti taikomos“, – pažymi teismas.
