Antrą kartą Seimas atvirai stoja prieš į aukščiausią teisėsaugos postą siūlomą kandidatą, kuriuo pasitiki prezidentė. Ar tai reiškia, kad vėl sukibirkščiavo fazė Prezidentūrą ir Seimą siejančiuose laiduose?
„Ne, šiuo atveju tikrai esmė buvo ne įprastas apsikeitimas antausiais tarp prezidentės ir Seimo“, – tikino Kauno technologijos universiteto (KTU) politologas profesorius Algis Krupavičius. – Esmė yra pati kandidatė. E.Dambrauskienė nepasirodė esanti kompetentinga užimti tokį atsakingą postą, kaip generalinio prokuroro. Tarkime, paprašyta išdėstyti savo prioritetus, ji daugiausia kalbėjo apie mokymus prokurorams. Tokia programa, švelniai tariant, kelia šypseną.“
Kandidatė pasirodė silpnai
A.Krupavičius teigė, kad jei E.Dambrauskienės atmetimo priežastis būtų tik „atmetimų karo“ tradicijos vienas atvejų, Seimas būtų pasielgęs taip, kaip pati D.Grybauskaitė elgiasi su Darbo partijos kandidatais į ministrų postus.
Pirmą pasiūlytą kandidatą atmeta, antrą mechaniškai patvirtina, nesvarbu, kas tas asmuo būtų. Bet svarstant generalinio prokuroro kandidatūras tokios schemos Seimas D.Grybauskaitės atveju netaikė.
„Seimas šiuo atveju pasielgė principingai, o prezidentė pasirinko silpną kandidatą, neturintį autoriteto tarp teisininkų asmenį, ir tokiu būdu, vaizdžiai tariant, šovė sau į koją. Taip atsitiko todėl, kad prezidentė, rinkdamasi kandidatus, per mažai tariasi su teisininkų bendruomene ar iš viso nesitaria“, – svarstė politologas.
Paklausūs tik kišeniniai prokurorai?
Tačiau kodėl prezidentė mažai atsižvelgia į teisininkų bendruomenės nuomonę ir jau ne pirmąkart generalinio prokuroro poste nori matyti mažai žinomą teisėsaugos darbuotoją iš provincijos? Ar negalima daryti prielaidos, kad D.Grybauskaitei reikia „kišeninio prokuroro“?
„Tokių įrodymų nėra, bet kai kurie faktai iš tiesų verčia svarstyti tokią truputį sąmokslo teorija dvelkiančią versiją. Pavyzdžiui, prezidentė atitempė į Generalinę prokuratūrą Darių Valį iš Naujosios Akmenės, ir jis tikrai buvo jos ištikimas ginklanešys, nors kelis kartus ir parodė turintis stuburą“, – kalbėjo A.Krupavičius.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis sako, kad galima matyti keletą priežasčių, dėl kurių Seimas jau antrąkart atmeta prezidentės pasiūlytą kandidatą.
Pirmoji – profesinė. Kaip pabrėžė politologas, Seimas atsakingai žiūri į aukštų asmenų paskyrimą ir atsižvelgė į visus niuansus. Seime jau anksčiau buvo kalbama, kad E.Dambrauskienės patirtis yra gana ribota. Be to, Seimo nariai prisimena ir D.Valį, į kurio administracinius ir profesinius gebėjimus buvo akivaizdžiai neatsižvelgta. D.Valio paskyrimas galų gale buvo vadinamas klaida.
„Seimui yra svarbūs profesiniai aspektai“, – sakė L.Bielinis.
D.Grybauskaitei parodė jos vietą
Bet, jo manymu, svarbiausia priežastis – tam tikros „nesuvestos sąskaitos“ su prezidente. Kaip mano L.Bielinis, svarbus ir Seimo politinis santykis su D.Grybauskaite.
Politologo teigimu, prezidentei buvo parodyta, kas parlamentinėje respublikoje aukščiausioji valdžia.
„Seimo dauguma ir prezidentė turi nesusikalbėjimų. Šiuo atveju galime daryti išvadą, kad Seimas, atmesdamas antrąją kandidatūrą, siunčia žinią Daliai Grybauskaitei, kad realius sprendimus daro parlamentas, o ne Prezidentūra“, – sakė L.Bielinis.
Jo teigimu, prezidentė turi suprasti, kad generalinio prokuroro kandidatūrą reikia suderinti iki teikimo Seimui.
Politologas pabrėžė – kandidatas neturi būti ištrauktas „kaip žaisliukas iš tamsios dėžės“. Jį reikia aptarti su visomis frakcijos ir pagrindiniais Seimo veikėjais.
„O mes matome tokį prezidentės stilių, kuris nepriimtinas demokratinėje valstybėje. Pateikia asmenį – ir būkite mieli, balsuokite „už“. Arba bus konfliktas. Tad tokį rezultatą – konfliktą – ir turime“, – sakė profesorius.
