Jau dabar akivaizdu, kad grumtynės dėl 2016-ųjų biudžeto bus itin aršios.
Finansų ministerijos parengtame projekte skaičiai nėra grėsmingi. Įskaičius ES ir kitokią tarptautinę paramą, valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet turėtų sudaryti 9,289 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau nei šįmet), o išlaidos – 9,875 mlrd. eurų (2 proc. daugiau). Biudžeto deficitas – 586 mln. eurų.
Subalansuoti pajamų ir išlaidų kitąmet tikrai nepavyks. Vien krašto apsaugai numatyta skirti per 574 mln. eurų – kone 150 mln. daugiau nei šiemet. 33 mln. eurų išaugs įmokos į pensijų kaupimo fondus, o vien minimalios mėnesio algos (MMA) pakėlimas nuo 325 iki 350 eurų valstybei ir savivaldybėms atsieis 39 mln. eurų.
Kainuos ir sprendimas padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 166 iki 200 eurų, o mažus vaikus auginančioms šeimoms jį padvigubinti. Vien dėl to biudžete atsiras 65 mln. eurų mažiau pajamų.
Galbūt pastarąjį žingsnį ir galima vadinti pataikavimu rinkėjams, kitąmet pasuksiantiems prie balsadėžių. Tačiau turint galvoje, kokia politinė jėga šiuo metu valdo šalį, tai yra logiškas ir socialdemokratų nuostatas visiškai atitinkantis sprendimas.
Užtat koalicijos partnerių siūlymai su valstybės išgalėmis akivaizdžiai prasilenkia. Antai „darbiečiai“ nuolat primena, jog MMA reikia didinti net iki 437 eurų. Rugsėjį Seimas pritarė būtent šios partijos prastumtai, nors ir nieko nereiškiančiai rezoliucijai, kurioje paminėtas tas magiškas skaičius.
Neabejotina, kad rinkėjams tai patiktų, bet pačiai ekonomikai būtų padaryta milžiniška žala.
Mat iki tokios ribos pakėlus MMA kai kuriuose regionuose jis gerokai viršytų dabartinius privataus ar biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Darbo našumas nesikeistų, bet darbdavių (taip pat ir valstybės) išlaidos smarkiai išaugtų.
Nepaisant to, būtent dėl MMA didinimo trys Darbo partijos deleguoti ministrai skėlė antausį visai Vyriausybei – jie vieninteliai susilaikė balsuodami dėl pirminio 2016 metų biudžeto projekto.
Tačiau atrodo, kad šioje partijoje kartais kairė visiškai nesupranta, ką daro dešinė.
Šizofreniją primenantis elgesys apėmė ir kai kuriuos Vyriausybės narius.
Antai kultūros ministras Š.Birutis aiškino, jog partijos vadovybė nusprendė, kad koalicijoje dėl biudžeto nebuvo galutinai sutarta, todėl ir susilaikė.
Bet tas pats Š.Birutis, vos Vyriausybė pritarė biudžeto projektui, ėmė visais kanalais skalambyti, kiek daug „darbiečiai“ nuveikė kultūros labui.
Ministras gyrėsi, kad pritarta jo siūlymui kitąmet didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, tam papildomai skirti 7,24 mln. eurų. Jei jau šitaip, tai nelabai suprantama, kuo neįtiko visas biudžeto projektas.
Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir Seimo pirmininkė L.Graužinienė, biudžeto projektą įvertinusi kaip tikrai neprastą. Tuo metu „darbiečių“ vedliu tapęs europarlamentaras V.Mazuronis iškart paskelbė, kad jo ir partijos kolegės principinės nuostatos nesiskiria nei dėl MMA, nei dėl pensijų, nei dėl biudžetininkų atlyginimų didinimo. Politikas įspėjo, kad visi partijos nariai savo poziciją gins tvirtai ir principingai.
Todėl nesunku nuspėti, kad Seime svarstant biudžeto projektą lauks karštos diskusijos. Jos turėtų prasidėti jau po poros savaičių, jei tik šį dokumentą spės palaiminti Europos Komisija.
Didinti išlaidas spaudžia ir kiti koalicijos partneriai. Antai „tvarkiečių“ frakcijos vadovas P.Gražulis svarstė, kad nėra reikalo labiau karpyti biudžeto deficitą, todėl neprošal mestelėti daugiau pinigų keliams ar pensininkams. Jo nuomone, vargu ar verta taip didinti krašto apsaugos finansavimą, nors dėl to pagrindinės partijos susitarė jau seniai.
Opozicinių liberalų nuostatos priešingos: pensijų didinimas sukels finansinį chaosą, o biudžeto deficitą galima mažinti apkarpius valdymo išlaidas ir labiau numelžus valstybines įmones.
Anot Liberalų sąjūdžio vadovo E.Masiulio, dabartinis biudžeto projektas yra pernelyg optimistinis ir priešrinkiminis, nes esą yra signalų, kad sulėtėjus eksportui bendrasis vidaus produktas 2016-aisiais neišaugs tiek, kiek tikisi Finansų ministerija (3,2 proc.). Žinoma, taip gali nutikti, tačiau dabar tokios kalbos – labiau būrimas iš kavos tirščių.
Nieko konkretesnio, išskyrus kritiką dėl nesubalansuoto biudžeto ir neva atsipalaidavusios Vyriausybės, kol kas nepateikė ir opozicijos lyderis A.Kubilius.
Reikia pripažinti, kad apie biudžeto perteklių dabartinė Vyriausybė negalėjo ir negali net pasvajoti. Tik ar kada yra buvę kitaip, nesvarbu, kokios politinės jėgos būtų valdžioje?
Finansų ministerijos parengtas biudžeto projektas atrodo subalansuotas bent tuo, kad išvengta staigių posūkių: išlaidos didinamos būtent tuose sektoriuose, kuriuose būtina tai daryti.
Šiuo metu svarbiausia valdančiųjų užduotis – apginti projekte išdėstytas nuostatas. Mat populizmo nevengiantys koalicijos partneriai toliau spaus skirti daugiau pinigų tam, kas jiems naudingiau. Opozicija irgi greičiausiai stengsis įgelti visais įmanomais būdais.
