Auditoriai konstatavo, kad savivaldybių biudžetų pajamų
planavimo ir paskirstymo principai turėtų būti peržiūrimi, o tai
reguliuojantis metodikos įstatymas tobulinamas. Nors nuo 2015 m.
įteisinta galimybė didėti savivaldybių biudžetų pajamoms dėl
ekonomikos augimo, o daliai metodikos nuostatų parengti pakeitimai,
tačiau savivaldybių ekonominiai ir finansiniai bei veiklos
rodikliai nevertinami ir neturi įtakos savivaldybių biudžetų pajamų
didinimui ar mažinimui.
Tobulintinas ir savivaldybių skolų valdymas. Savivaldybių
statistinių ataskaitų duomenimis, jų skola 2014 metų pabaigoje
siekė 2 008 mln. Lt (581,5 mln. eurų), tačiau šie duomenys nerodo
teisingos informacijos, nes šiose ataskaitose nebuvo parodyta 44,4
mln. Lt finansinės nuomos įsipareigojimų. Savivaldybėms nustatyti
papildomi skolinimosi limitai gali riboti būtinų investicinių
projektų, kurie yra svarbūs vietos bendruomenėms, įgyvendinimą.
Savivaldybėms vis dar sudėtinga parengti ir konsoliduotąsias
finansines ataskaitas, o neteisingais jų duomenimis negali
pasinaudoti išorės vartotojai, duomenys nenaudojami ir
savivaldybėse priimant sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų
naudojimo teikiant viešąsias paslaugas.
Valstybės kontrolė savivaldybėse pasigedo vaikų nemokamo
maitinimo kokybės kontrolės, o 4,5 mln. Lt (1,3 mln. eurų) vaikų
nemokamam maitinimui skirtų lėšų buvo panaudota pažeidžiant Viešųjų
pirkimų įstatymą.
Savivaldybėms sunkiai sekasi įgyvendinti ir civilinei saugai
keliamus tikslus: esant ekstremaliai situacijai turimomis
priemonėmis galima perspėti tik 51,5 proc. gyventojų, nepakankamai
pasirengta valdyti gresiančias ar susidariusias ekstremalias
situacijas, apsaugoti gyventojus pavojaus atveju.
Savivaldybėse trūksta kompleksinio požiūrio ir į vietinės
reikšmės kelių plėtrą, investicijų planavimą ir projektų atranką, o
dalis lėšų investicijoms į vietinės reikšmės kelius skiriama
nerengiant investicijų projektų. Netinkamai tvarkoma ir lėšų, gautų
už parduotą valstybinę žemę, apskaita, dėl to ne visais atvejais
aišku, ar savivaldybės lėšas naudojo laikantis teisės aktuose
nustatytų prioritetų.
Valstybės kontrolė turėjo pastabų ir dėl vidaus sandorių.
Savivaldybių sprendimai įsigyti paslaugas ne konkurso tvarka iš
valdomų įmonių turi įtakos konkurencijai ir viešųjų finansų
panaudojimo racionalumui, o kai kuriose savivaldybėse tai tapo
priemone atidėti apmokėjimą kontroliuojamoms įmonėms vėlesniam
laikotarpiui.
Apie savivaldybėse nustatytas problemas informuotas Seimo
Audito komitetas, Kaimo reikalų komitetas, Vyriausybės
kanceliarija, rekomendacijos spręsti sistemines problemas
savivaldybėse pateiktos Finansų, Vidaus reikalų ir Susisiekimo
ministerijoms.