Auditoriai konstatavo, kad savivaldybių biudžetų pajamų planavimo ir paskirstymo principai turėtų būti peržiūrimi, o tai reguliuojantis metodikos įstatymas tobulinamas. Nors nuo 2015 m. įteisinta galimybė didėti savivaldybių biudžetų pajamoms dėl ekonomikos augimo, o daliai metodikos nuostatų parengti pakeitimai, tačiau savivaldybių ekonominiai ir finansiniai bei veiklos rodikliai nevertinami ir neturi įtakos savivaldybių biudžetų pajamų didinimui ar mažinimui.
Tobulintinas ir savivaldybių skolų valdymas. Savivaldybių statistinių ataskaitų duomenimis, jų skola 2014 metų pabaigoje siekė 2 008 mln. Lt (581,5 mln. eurų), tačiau šie duomenys nerodo teisingos informacijos, nes šiose ataskaitose nebuvo parodyta 44,4 mln. Lt finansinės nuomos įsipareigojimų. Savivaldybėms nustatyti papildomi skolinimosi limitai gali riboti būtinų investicinių projektų, kurie yra svarbūs vietos bendruomenėms, įgyvendinimą.
Savivaldybėms vis dar sudėtinga parengti ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas, o neteisingais jų duomenimis negali pasinaudoti išorės vartotojai, duomenys nenaudojami ir savivaldybėse priimant sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas.
Valstybės kontrolė savivaldybėse pasigedo vaikų nemokamo maitinimo kokybės kontrolės, o 4,5 mln. Lt (1,3 mln. eurų) vaikų nemokamam maitinimui skirtų lėšų buvo panaudota pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą.
Savivaldybėms sunkiai sekasi įgyvendinti ir civilinei saugai keliamus tikslus: esant ekstremaliai situacijai turimomis priemonėmis galima perspėti tik 51,5 proc. gyventojų, nepakankamai pasirengta valdyti gresiančias ar susidariusias ekstremalias situacijas, apsaugoti gyventojus pavojaus atveju.
Savivaldybėse trūksta kompleksinio požiūrio ir į vietinės reikšmės kelių plėtrą, investicijų planavimą ir projektų atranką, o dalis lėšų investicijoms į vietinės reikšmės kelius skiriama nerengiant investicijų projektų. Netinkamai tvarkoma ir lėšų, gautų už parduotą valstybinę žemę, apskaita, dėl to ne visais atvejais aišku, ar savivaldybės lėšas naudojo laikantis teisės aktuose nustatytų prioritetų.
Valstybės kontrolė turėjo pastabų ir dėl vidaus sandorių. Savivaldybių sprendimai įsigyti paslaugas ne konkurso tvarka iš valdomų įmonių turi įtakos konkurencijai ir viešųjų finansų panaudojimo racionalumui, o kai kuriose savivaldybėse tai tapo priemone atidėti apmokėjimą kontroliuojamoms įmonėms vėlesniam laikotarpiui.
Apie savivaldybėse nustatytas problemas informuotas Seimo Audito komitetas, Kaimo reikalų komitetas, Vyriausybės kanceliarija, rekomendacijos spręsti sistemines problemas savivaldybėse pateiktos Finansų, Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijoms.
