„Tiek metų gyvenu Kaune, o niekada nebuvau užėjęs į vidų“, – kalbėjo 60 metų Rimantas, kuris taip pat pasinaudojo galimybe su žmona apžiūrėti pastatą, mat Lietuvos bankas šį šeštadienį Kauno rūmuose paskelbė atvirų durų dieną. Pasiūlymu susidomėjo neįtikėtinai daug kauniečių.
Po vidurdienio net prie lauko durų susidarė ilgos eilės norinčiųjų pakliūti į vidų.
Bene ilgiausios eilės nusidriekė prie saugyklų pastato požemiuose. Jas saugo net 3 tonas sveriančios metalinės durys, kurios buvo pagamintos Anglijos bendrovėje „Milners“.
O už grotų – į dvi krūveles sudėlioti 2 mln. eurų. Milijonui eurų 10 eurų kupiūromis reikėtų didoko lagamino, o 500 eurų kupiūros sutilptų į didesnę moterišką rankinę.
Lankytojai galėjo apžiūrėti prieškario metų pinigų, įvairių vertybinių popierių ir kitų dokumentų parodą, dalyvauti konkursuose ir viktorinose, išvysti pinigams gabenti skirtas transporto priemones ir pinigų rūšiavimo bei skaičiavimo įrangą. Ekspertai mokė žmones, kaip atskirti eurų klastotes, o gidai pasakojo statinio istoriją.
Šio pastato statyba prasidėjo 1925 metų kovą, dedant kertinį akmenį šventinimo apeigas atliko prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. Pastatą projektavo nežinomas architektas iš Prancūzijos, tačiau tai buvo itin sudėtingas ir brangus projektas. Jį patobulinti ėmėsi profesorius Mykolas Songaila su pagalbininkais.
Statiniui įrengti prireikė daugiau kaip trejų metų. Rūmų statybai naudotos Gelgaudiškio plytinėje degtos plytos, tačiau dalį medžiagų teko atgabenti iš užsienio.
Pirmuoju Lietuvos banko valdytoju tapo profesorius Vladas Jurgutis, banko patalpose dirbo ir prieškario Lietuvos premjeras Augustinas Voldemaras.
