Kiekvieną kartą Vakarų šalių lyderiai pabrėžia, kad sankcijos nutaikytos į Rusijos vadovo aplinką, kad eiliniai gyventojai kentėti neturėtų. Bet ar tokia pozicija tikrai yra nuoširdi ir, svarbiausia, teisinga?
Daugelis tikriausiai sakys, kad eiliniai tos šalies gyventojai nekalti dėl dabartinės Kremliaus politikos. Tačiau aš manau, kad tik patys gyventojai dabar galėtų sustabdyti V.Putino užkurtą karo buldozerį, o jeigu nestabdo ir net 84 proc. gyventojų jį dar stumia į priekį, vadinasi, jie irgi yra agresoriai. Vadinasi, jie irgi nusipelnė sunkių išbandymų.
Kai Lietuva prieš daugiau nei du dešimtmečius pradėjo kalbėti apie tai, kad norėtų jungtis prie kitomis vertybėmis besivadovaujančio pasaulio (ES ir NATO), kai daug kalbėjo apie anksčiau nutylėtas kančias sovietams okupavus mūsų šalį, kitų valstybių politikai ir žurnalistai primindavo ir tai, kad patys lietuviai irgi turėtų atlikti išpažintį dėl savo vaidmens naikinant žydus Antrojo pasaulinio karo metais.
Kitaip tariant, jeigu nori, kad normalus pasaulis užjaustų ir suprastų tave dėl tavo patirtų kančių, turi išmokti atvirai kalbėti ir apie tai, kam ir kokių kančių pats esi sukėlęs. Moralinė kaltė turėtų slėgti ir tuos, kurie buvo abejingi žiaurumui.
Toks požiūris neturėtų ką nors stebinti, nes Vakarų valstybėse viena didžiausių vertybių yra žmogus, o ne tai, kiek milijonų savo žmonių pastūmėjai kanibalizmui ir mirčiai iš bado tik dėl to, kad išsaugotum karo metu Leningrado mūrus ar užimtum ir kitame mūšyje prarastum kokią kalvelę.
Vokietija daug dešimtmečių atgailavo, mokėjo didžiules kompensacijas tiems, kurie nukentėjo nuo fašistinio režimo, nors galėjo pasielgti taip, kaip dabar vėl bando aiškinti Kremliui lojalūs istorikai: 1940 metų pavasarį Katynėje ir kitose vietose daugiau nei 21 tūkstantį Lenkijos karininkų, policininkų ir civilių intelektualų išžudė režimas, su kuriuo dabartinė Rusija nieko bendro nebeturi, tai nebuvo genocidas, todėl ir atsakomybės neprisiimsime.
Kai kurie šiuolaikinės Rusijos istorikai vėl grįžta prie ankstesnio sovietinio aiškinimo, kad lenkus žudė vokiečiai, nors prieš tai jų pačių ekspertai nustatė, kad tai NKVD darbas.
Nekalta dabartinė Rusija ir dėl Lietuvos, Latvijos bei Estijos aneksavimo, nes tuo metu esą buvusi tokia geopolitinė situacija ir J.Stalino valdžia tokiais agresyviais veiksmais, taip pat žudydama taikius gyventojus ir tremdama juos mirti į šaltus savo regionus, turėjusi užtikrinti savo sienų saugumą. Tai naujoji Kremliaus istorinė doktrina, įtaigiai pateikiama ir tos šalies mokyklose.
Norėčiau pabandyti išryškinti skirtingus dviejų civilizacijų požiūrius į kaltę ir atgailą bei pagrįsti savo samprotavimą, kad ir paprasti dabartinės Rusijos gyventojai, galima sakyti tiesiogiai, už viską yra atsakingi. Jei to dabar nesupras, dar kokį šimtmetį žudys vieni kitus, puldinės ir naikins artimesnius ar tolimesnius kaimynus.
Net ir opozicija su M.Chodorkovskiu priešakyje kartais ima kaltinti Vakarų valstybes, kad jų sankcijos pernelyg skaudžiai paliečia niekuo dėtus paprastus gyventojus, o šie tada ima nekęsti Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų.
Įsivaizduokime, kad Antrojo pasaulinio karo metais visas pasaulis baiminasi smogti A.Hitleriui į snukį, baiminasi dėl Vokietijos gyventojų (jie patys A.Hitlerį ir išrinko) socialinės padėties, klausosi JT Generalinėje Asamblėjoje išsižioję to įžūlaus puskvaišio kalbų apie taiką, o tą pačią akimirką, naktimis, jo kariuomenė vis perkelia pasienio teritorijos riboženklius gilyn į kokią Lenkiją.
Taip dabar Rusijai pavaldus Pietų Osetijos regionas elgiasi su Gruzija. Vasarą buvau joje ir jutau, kad gyventojai tikrai yra įbauginti. Atsikėlę ryte jie pamato, kad jų namas dar stovi Gruzijoje, o žemė ir vynuogynai per naktį „nukeliavo“ į Pietų Osetiją.
Rusijos gyventojai vėl savo noru renkasi kelią į tamsybių karalija Mordorą, kurioje tikisi dar kartą pajusti galybę ir pasimėgauti kitų skausmu. Tuomet dar kelis dešimtmečius jie gers degtinę ir pasakos savo vaikams, kaip amerikonams ir europiečiams davė į kailį Ukrainoje ar Sirijoje.
Tada įsisukęs teroro dalgis turėtų nukirsdinti šimtus tūkstančių savų galvų vien tik tam, kad kitų galvos, dar nenukirsdintos, pradėtų galvoti. Tai – žiauri kaina, kiekvienai tautai tragiška pamoka, nelinkiu jiems to, bet ar mes galime ką nors pakeisti?
Vakarai, visą atsakomybę už karą Ukrainoje, Gruzijoje ir opozicionierių žudymą suversdami tik V.Putinui ir jo aplinkai, nuima atsakomybę nuo paprastų žmonių. Jie esą nekalti, nes yra apkvailinti propagandos. Tačiau kainą už žiaurumus turi mokėti ir V.Putinas, ir paprasti žmonės.
Kuo baigiasi tokie pavyzdžiai, kai net Rusijos ortodoksų cerkvė laimina į Siriją ar Ukrainą, lyg į religinį karą, siunčiamus Rusijos karius? Galas bus panašus, kaip ir perversmo Rusijoje pradžia.
Naktį iš 1918 metų liepos 16 į 17 dieną rusų bolševikai be jokio preteksto nužudė valdžios nebeturėjusį carą Nikolajų II, jo žmoną bei penkis jų vaikus su tarnais. Rūsyje juos šaudė ir badė durtuvais. Caro šeimos narių kūnus degino, apliejo sieros rūgštimi, sukapojo į gabalus ir užkasė.
Ar kalta dėl to Rusija? Ne. Bent jau taip sako dabartinės Rusijos valdžia. V.Leninas įsakymo žudyti nebuvo pasirašęs, o visą tą egzekuciją savo iniciatyva surengė kažkoks Uralo revoliucinės tarybos čekistų vadas.
Ar dabar prezidentas V.Putinas kaltas dėl tūkstančių Ukrainos karių ir civilių žūčių? Ne. Jis įsakymo pulti Ukrainos nedavė. Kaltas bus kažkoks sukilėlių tarybos vadas Strelkovas-Girkinas, tankų ir haubicų nusipirkęs parduotuvėje.
Ar kaltas V.Putinas dėl Ilovaisko katile tiesiogine to žodžio prasme sušaudytų mažiausiai 200 Ukrainos karių? Tikriausiai ne. Kariams buvo pažadėtas saugus koridorius pasitraukti, o kai šie traukėsi, juos iš arti sušaudė. Patys kalti, kad patikėjo pažadais. Šaudė iš Rusijos atvežtais minosvaidžiais ir kulkosvaidžiais. Tikėtina, kad tai darė tie patys Rusijos kariai be skiriamųjų ženklų.
Rusija dar nuo 1917 metų viską daro taip, kad vėliau kaltų nelieka. Į nelaisvę patekę ir vėliau ištrūkę Ukrainos kariai pasakojo, kad juos mediniu kryžiumi daužė iš Rusijos atvykęs šventikas, vilkėjęs religiniais drabužiais, o kai kryžius lūžo, atsinešė metalinį. Ir toliau juo tvatijo karius.
Vėliau, tikriausiai tą patį kryžių, bučiavo Rusijos tikintieji. O ar gali būti kitaip, kai to šventiko vedlys pats keliais vaikšto prieš Mordoro valdovą? Ir kaltų nebus, nes niekas jokio įsakymo taip elgtis nepasirašė. Teroristų gaujos vadeiva, pravarde Motorola gyrėsi asmeniškai sušaudęs 15 į nelaisvę paimtų Ukrainos karių. Be jokio įsakymo. Tiesiog jam taip norėjosi.
Dabar priimta sakyti: gaila paprastų rusų, kurie kenčia užspausti diktatoriaus.
Tačiau režisierius R.Tuminas paaiškino, kad demokratinių permainų toje šalyje nenori patys žmonės – jiems reikia stiprios rankos. Pridurčiau – rankos, kuri ir juos pačius ar jų artimuosius gerokai prasklaidytų ir pamokytų. Todėl ir sakau: man paprastų Rusijos gyventojų visai negaila, nes jie irgi pylė vandenį ant Rusijoje vis smarkiau sukamo dar vieno kruvino malūno.
Visa Rusijos istorija liudija, kad tiek jos vadovus, tiek ir didžiąją dalį gyventojų vis dar valdo žvėries instinktas, kai agresija skatinama ir remiama, o atsakomybės už tai prisiimti niekas nenori. Ir taip Rusijos istorijoje tęsiasi šimtmečius.
Kai Brazilijoje nužudė žurnalistą, šimtai tūkstančių gyventojų išėjo į gatves, kai Meksikoje su korumpuotos policijos pagalba mafija nužudė 43 studentus, demonstracijos iki šiol nesiliauja.
O kur ir kodėl slapstosi Rusijos gyventojai, kai žudomi jų šalies žurnalistai ir opozicionieriai? Ką veikia vargšai tos šalies gyventojai, kai ištisai deginami Sibiro miškai aplink unikalaus gėlo vandens Baikalo ežerą, o išdegusių miškų plotuose gali pradėti dygti gamyklos?
Rugsėjo pradžioje Rusijos taupomojo banko vadovas Germanas Grefas pareiškė, kad gyventojai turėtų rengtis dideliam rublio svyravimui artimiausiais metais. Dar iki metų pabaigos bus nemalonių siurprizų.
Tačiau Rusijoje gyventojai to perspėjimo nesupras, kol patys nepradės svyruoti nuo aplink juos įsišaknijusios prievartos, agresijos, korupcijos ir jiems pražūtingo karo vienu metu keliuose frontuose. Ir kol nepradės atgailauti.
Todėl ir sakau, kad Vakarų šalys neturi pernelyg verkšlenti. Juk reikia tuos paprastus Rusijos gyventojus, blaivius ar girtus, paimti už rankyčių ir vesti tiesos keliu į kančią ir atgailą.
