Kai būsimajam monarchui tebuvo devyni mėnesiai, jo tėvas princas Gustafas Adolfas žuvo per lėktuvo katastrofą Kopenhagoje.
Carlas XVI Gustafas buvo karūnuotas 1973-iaisiais. Metais anksčiau Miuncheno vasaros olimpiadoje jis susipažino su vokiečių verslininko dukterimi Silvia Sommerlath, kuri šiame renginyje dirbo vertėja.
1976-aisiais pora susituokė. Prieš vestuves surengtame pobūvyje garsioji grupė ABBA pirmą sykį Švedijoje atliko dainą „Dancing Queen“, kuri tapo populiari visame pasaulyje. Silvia yra ilgiausiai valdanti karalienė Švedijos istorijoje.
Pora turi tris vaikus – 38-erių princesę Victorią, kuri yra sosto paveldėtoja, 36-erių princą Carlą Philipą ir 33-ejų princesę Madeleine.
Karališkoji pora šią vasarą sulaukė trečio anūko – birželį gimusio princesės Madeleine sūnaus Nicolo, kuris bus pakrikštytas šį savaitgalį. Princesė taip pat augina pernai gimusią dukterį Leonore, o jos sesuo Victoria – 2012-aisiais gimusią dukterį Estelle. Prieš mėnesį paskelbta, kad Victoria laukiasi antro kūdikio, kuris gims kitų metų kovą.
Princesė Victoria yra ištekėjusi už verslininko Danielio Westlingo, o Madeleine – už amerikiečio finansininko Christopherio O’Neillo. Šią vasarą susituokė ir princas Carlas Philipas – jo išrinktąja tapo erotiškoms fotosesijoms anksčiau pozavusi Sophia Hellqvist.
Be daugybės kitų pareigų, Carlas XVI Gustafas kasmet įteikia Nobelio premiją ir muzikos apdovanojimą „Polar“. Karalius domisi aplinkosauga, verslu, technologijomis.
Viena didžiausių jo aistrų – greiti automobiliai. Teigiama, kad karaliaus garaže yra „Ferrari“, net keletas „Porsche“ ir kitų prabangių mašinų.
Karalienė Silvia kalba šešiomis kalbomis – gimtąja vokiečių, prancūzų, ispanų, anglų, portugalų ir švedų. Ji aktyviai dalyvauja keleto labdaros organizacijų veikloje.
Tiesa, per pastaruosius keletą metų kilo du nemaži skandalai, susiję su karališkąja pora. 2010-aisiais vienas Švedijos TV kanalas parodė dokumentinį filmą, kuriame teigė, kad karalienės tėvas, 1990-aisiais miręs verslininkas Waltheris Sommerlathas, prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu bendradarbiavo su naciais. Kiti šaltiniai teigė, kad jo vadovaujamas metalo fabrikas gamino įrangą nacistinės Vokietijos armijai.
Pyktelėjusi Silvia pasiskundė televizijos vadovui, o vėliau pateikė vieno istoriko tyrimą, kuriame teigiama, kad jos tėvas minėtą fabriką perėmė iš žydų verslininko, padėdamas jam pabėgti iš Vokietijos.
Tais pačiais metais pasirodžiusioje skandalingoje žurnalisto Th.Sjobergo knygoje buvo teigiama, kad karalius mėgo lankytis pogrindiniuose sekso klubuose, be to, buvo užmezgęs romaną su skandalingos popgrupės „Army Of Lovers“ dainininke Camilla Henemark.
Pasklidus sensacingoms detalėms, medžioklėje tuo metu buvęs karalius surengė spaudos konferenciją, kurioje nepatvirtino ir nepaneigė gandų: „Pasikalbėjau su šeima, karaliene, mes nusprendėme versti naują puslapį.“
Lietuvoje lankėsi įvairių šalių monarchai
Karalių vizitai į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą prasidėjo 1992 metų vasarą – apsilankė Danijos karalienė Margrethe II.
„Žmonės džiaugėsi pamatę tikrą karalienę“, – sakė tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis. Su Margrethe II atskrido jos vyras princas Henrikas, o sosto įpėdinis Frederikas – kiek anksčiau.
Po devynerių metų, 2001-ųjų birželį, princas slapta vėl apsilankė Lietuvoje. Su pirmuoju oficialiu vizitu princas Frederikas atvyko 2013 metų spalio 8-ąją. Jis pusryčiavo su prezidente D.Grybauskaite ir žaidė su vaikais laisvalaikio centre „Panorama“.
Švedijos karaliai su pirmuoju vizitu į mūsų šalį atvyko 1992 metų spalio mėnesį. 2000 metų rudenį karalių Carlą XVI Gustafą trims dienoms į Lietuvą atviliojo medžioklė.
Į labdaringą veiklą įsitraukusi Švedijos karalienė Silvia Lietuvoje lankėsi 2002 metų rugsėjį, 2005-ųjų spalį, 2011 metų balandį.
2003-iųjų liepą Švedijos karališkoji pora dalyvavo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių iškilmėse.
1997 metų rugsėjį Vilniaus SOS vaikų kaime lankėsi Švedijos princesė Lilian.
1998 metų rugsėjį atvyko Norvegijos karalius Haraldas V su žmona Sonja. Monarchų šeima atplaukė karališkąja jachta. Tai buvo pirmas atvejis, kai kitos valstybės vadovas į Lietuvą su vizitu atvyko jūra.
2001 metų lapkritį tris dienas Lietuvoje viešėjo Velso princas Charlesas.
Po penkerių metų, 2006 metų spalį, su valstybiniu vizitu apsilankė Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II ir jos vyras Edinburgo princas Phillipas. Ta proga buvo prisiminta, kad ji – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvidešimtosios kartos palikuonė.
2002 metų birželį Vilniuje viešėjo Nyderlandų sosto įpėdinis princas Willemas Alexanderis su žmona Maxima. Svečiai pietavo Gedimino pilies bokšte. Aplinkosaugos problemomis besidomintis princas buvo nuvykęs apžiūrėti Vilniaus vandens valymo įrenginių.
Nyderlandų princo motina karalienė Beatrix su trijų dienų valstybiniu vizitu Lietuvoje lankėsi 2008 metų birželio mėnesį.
2006 metų kovo mėnesį į Lietuvą atvyko Belgijos karališkoji pora Albertas II ir Paola. Svečiai apžiūrėjo ne tik Vilnių, bet ir Kauną, Trakus.
2007 metų gegužę Japonijos imperatorius Akihito ir jo žmona Michiko pradėjo savo istorinį vizitą po Europą. Jie lankėsi Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje.
2009 metų gegužę prezidentas V.Adamkus su žmona Alma, pasitikdami Ispanijos karalius Juaną Carlosą I ir Sofią, ne taip griežtai paisė karališkojo protokolo reikalavimų kaip per ankstesnius Europos monarchų vizitus. Pasisveikinusios abi poros kaip seniai nesimatę geri draugai šnektelėjo. Tik po to prasidėjo oficiali svečių sutikimo ceremonija.
2009 metų liepą į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio iškilmes Vilniuje atvyko Danijos karalienė Margrethe II, Norvegijos karalius Haraldas V, Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas su karaliene Silvia.
2012 metų spalio mėnesį su pirmuoju vizitu į Lietuvą atvyko Monako kunigaikštis Albert’as II ir jo žmona Charlene. Juos priėmė prezidentė D.Grybauskaitė.
