Teismai po bylos tapo stipresni
V.Gailiaus byla iš pradžių buvo nagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme, teisėjos dr. Egidijos Puzinskaitės. Ją išnagrinėjus, panaikinti sprendimai, kuriais V.Gailius buvo atleistas iš pareigų ir jam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, turėjo būti įskaitytas darbo stažas ir išmokėtas atlyginimas už priverstinę pravaikštą. Žinoma, V.Gailius tuomet pareikalavo ir neturtinės žalos atlyginimo – pusės milijono litų. Tiesa, priteisti tik 25 tūkstančiai.
Be abejonės, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas atsakovų buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Tačiau pastarasis pirminės instancijos teismo išvadoms pritarė.
„Tuomet aš tikėjau savo tiesa ir kitaip net negalėjo būti“,– savo atleidimo bylos baigtį prisimena V.Gailius.
Jis pasakoja, kad teismų sistema suveikė nepriklausomai, nors ją ir buvo bandoma paveikti. „Buvo kreiptasi į Konstitucinį teismą ir teisėjai tapo nepriklausomi“,– sako V.Gailius.
Žala neįkainojama
Tiesa, LVAT nuomone, V.Gailiui buvo priteista per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma – nuo 25 tūkstančių litų ji buvo sumažinta iki 10 tūkstančių.
Kalbėdamas apie priteistą ne visą neturtinę žalą, V.Gailius teigė nuoskaudos dėl to nejaučiantis. Žalos, padarytos jo šeimai, negalima pamatuoti jokiais pinigais, o bandymas ją prisiteisti – tik proceso dalis.
„Įsivaizduokite, vieną dieną esi apšmeižiamas prieš visą Lietuvą. Prieš tai buvai tų pareigūnų, kurie sudavė smūgius organizuotam nusikalstamumui, „smaigalyje“, buvai gerbiamas ir vertinamas kolegų, bet netikėtai esi apjuodinamas. Aš manau, kad tokia žala nėra išmatuojama pinigais, be to, ne juose esmė. Pilietiška, demokratiška, laisva valstybė su laisvais piliečiais padaro savo išvadas ir jie labai retai apsirinka“,– įsitikinęs V.Gailius.
Teisėja: įtampa tvyrojo ore
V.Gailiaus byla buvo itin sekama žiniasklaidos, tad didžiulį spaudimą patyrė ne tik pareiškėjas. Devynerius metus teisėjaujanti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja dr. Egidija Puzinskaitė pripažįsta, kad ir jai sprendimą priimti politika paremtoje byloje buvo itin sudėtinga.
„Žiniasklaidos puolimas kėlė didžiulę įtampą, kuri tarsi tvyrojo ore. Iš tiesų tokio pobūdžio byloje pasiryžti priimti tokį sprendimą buvo labai rizikinga. Bylą priklausė nagrinėti vienasmeniškai, tačiau aš paprašiau teisėjų kolegijos pagalbos ir bylą nagrinėjau su dar dviem patyrusiais teisėjais. Sprendimui pakako įrodymų, kuriuos pateikė pats pareiškėjas su savo gynyba. Išnagrinėjus bylą, įrodymus, išklausius šalis, buvo matyti, kad žmogus yra teisus ir atėjo ne nepagrįstų ambicijų vedinas, o surasti teisybę. Žmogaus ambicijos buvo labai užgautos. Kentėjo ir ieškovo šeima, tad iš žmogiškosios pusės stebiuosi, kaip jis atsilaikė. Kai paskelbiau sprendimą, pareiškėjas atsisėdo ir sėdėjo kurį laiką, ko gero, nuo patirto šoko. Matyt, iš tiesų buvo sudėtinga suvokti, kad jis pasiekė tikslą“,– prisimena dr. E. Puzinskaitė.
Tiesa, teisėja užtikrino, kad jai nagrinėjant bylą, asmeniškai jos niekas nebandė paveikti.
Tikisi visiško teisingumo
Tuo tarpu, V.Gailius, baigdamas kalbėti apie savo patirtį bylinėjantis su valdžios institucijomis, pridūrė kad tiki, jog kada nors atsakomybėn bus patraukti ne tik tie, kurie padarė veikas, bet ir tie, kurie įgyvendina savo korupcinius tikslus.
„Laikas daug ką parodo ir atskleidžia. Teismo sprendimas mane tenkina, bet atsakomybės iš tų, kurie padarė žalą valstybės interesams, aš reikalavau ir reikalausiu. Man tik apmaudu, kad mes šiandien dar neturime ryžto ir valios galutinai įvardyti, kad ir šitos istorijos „herojus“,– sako V.Gailius.
