Būtent taip greitieji skolintojai įvertino nuolat griežtinamus greitųjų paskolų rinkos saugiklius, kurie ir taip vieni griežčiausių ES. Jei Seimas palaimins LB siūlymus, reikalavimai smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėms bus gal net griežčiausi visoje Europoje.
Greitųjų paskolų maksimalios metinės palūkanos mažinamos nuo 200 proc. iki 75 proc., o jų bendra kaina negalės viršyti kredito sumos, numatomas dviejų dienų vadinamasis nusiraminimo laikas, per kurį pasiskolinęs žmogus galės atsisakyti sutarties ir grąžinti pinigus.
Griežtinami reikalavimai ir vertinant kliento galimybes grąžinti paskolą. Nusižengusioms bendrovėms numatomos baudos iki 2,9 tūkst. eurų, o už pakartotinius pažeidimus – net iki 10 proc. metinių pajamų.
LB siūlo ir kitokių, dar griežtesnių apribojimų, bet Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau atsisakė daliai jų pritarti.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, neva LB tik rūpinasi žmonėms, kad jie neprasiskolintų. Tačiau rūpinimasis rūpinimuisi nelygu. Perdėti apribojimai, kurie greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms didina išlaidas, bet kartu mažina palūkanų normą, šiam smulkiajam finansiniam verslui visai neleidžia kvėpuoti.
Sukuriamos tokios sąlygos, kurios, pasak pavojaus varpais skambinančios Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos, nepalieka šiam finansinių paslaugų sektoriui kitos išeities, tik trauktis iš rinkos. Aišku, ją galutinai monopolizuos greitųjų paskolų neteikiantys ir iš viso smulkius klientus ignoruojantys stambieji užsienio bankai.
Tad kam LB prireikė griebtis prieš greitųjų vartojimo kreditų bendroves nukreiptos akcijos?
Labiausiai stebina, kad LB valdybos pirmininko pavaduotoja I.Šimonytė viešai pažėrė nerimauti verčiančius greitųjų paskolų rinkos duomenis, kurie neturi nieko bendra su tikrove.
Buvusi finansų ministrė apkaltino greitųjų kreditų bendroves, kad jos dalija paskolas negalintiems jų grąžinti asmenims, todėl daugėja turto areštų, pradelstų mokėjimų.
Reali padėtis kitokia. Dar nėra nė vieno atvejo, kad bankrutuotų asmuo, įsmukęs į skolų liūną vien dėl greitųjų paskolų. Pačios bendrovės nėra suinteresuotos skolinti nemokiems klientams, nes skolų administravimas ilgai trunka ir brangiai kainuoja.
Susidaro įspūdis, kad skaičius išmanyti lyg ir privalanti finansininkė šį kartą statistiką apie greituosius kreditus tiesiog išlaužė iš piršto.
Antai paskelbta, kad ilgiau kaip du mėnesius vėluojama grąžinti kas trečią greitąjį kreditą. Oficialūs duomenys rodo, kad pernai tris mėnesius ir ilgiau pradelstų skolų dalis sudarė tik 7 proc. išduotų greitųjų paskolų sumos. Bankų ir kredito unijų šis paskolų rodiklis gerokai prastesnis ir siekė 14,8 proc. visos kreditų sumos.
Kitaip sakant, greitųjų kredito bendrovių klientai nėra didesni skolininkai nei paskolas bankuose ir kredito unijose gavę asmenys.
Neteisingi ir kiti LB vadovo pavaduotojos teiginiai, kuriais ji grindžia būtinybę griežtinti greitųjų kredito bendrovių veiklos sąlygas. Neauga netgi paėmusių greitąsias paskolas žmonių skaičius – priešingai, sumažėjo 2 proc. Tiesa, padidėjo bendra kreditavimo suma, bet tai tik rodo, kad imamos kiek stambesnės paskolos.
Gal LB vadovai mano, kad kiekvienas jų žodis bus priimtas už gryną pinigą, netikrinant, ar tai tiesa?
Arogantiškas prezidentės D.Grybauskaitės pasirinkto ir, matyt, tik jos nuomonę girdinčio LB vadovo V.Vasiliausko bei jo pavaduotojų elgesys tampa rimta problema ne vien greitųjų kreditų bendrovėms.
Sunkiai verčiasi ir nesiplėtoja taip pat visokių suvaržymų pančiojamos kredito unijos.
Negana to, antrasis pagal dydį Šiaurės regione „Danske Bank“ atsisako Lietuvoje mažmeninės bankininkystės ir dėmesį sutelks tik į verslo ir stambiųjų klientų aptarnavimą. Vadinasi, smulkių finansinių paslaugų rinka vis labiau koncentruojama dviejų žmonėms monopolistines sąlygas galinčių diktuoti bankų rankose.
Smulkieji klientai greitai gali nerasti, kur, reikalui esant, galėtų greitai pasiskolinti. Juk menkas pajamas gaunantiems žmonėms stambūs bankai kreditų neteikia. 100 ar 200 eurų vartojamosios paskolos nedomina didžiųjų bankų. Bet nedaug uždirbantiems asmenims tai itin reikalinga paslauga.
Neretu atveju žmonės prašo greitųjų paskolų, kai jiems staigiai prireikia pinigų, pavyzdžiui, kol bus išmokėta alga. Sulaukti banko pagalbos tokiais atvejais neįmanoma.
Todėl LB užmojai, išpūtus tikrus ar tariamus pavojus, griežtais reikalavimais dusinti greitųjų paskolų bendroves pirmiausia dvelkia populizmu. Susidaro įspūdis, kad taip tik imituojamas susirūpinimas, kad žmonės beviltiškai neprasiskolintų.
Žinoma, greitųjų paskolų rinką būtina stebėti ir prižiūrėti. Tai LB pareiga. Gal iš aukšto į smulkiųjų vartojimo kreditų bendroves žvelgiantys LB vadovai tiesiog nori nusikratyti ir šio darbo?
Bet kam tuomet centriniam bankui šimtai darbuotojų, kai įsivedus eurą jam ir taip gerokai sumažėjo veiklos?
