Iš pradžių pareiškusi, kad trečią kartą laimę mėgins jau kitos kadencijos Seime, apkaltinusi parlamentarus tarnavimu „oligarchams“, galiausiai pateikė ultimatumą – dabartiniams tautos išrinktiesiems dar vieną kandidatūrą pasiūlys tik tuo atveju, jeigu Seimas pažadės balsuoti ne slaptai, o atvirai.
Pasak prezidentės, tokiu atveju piktybiški oligarchų tarnai nebedrįs tarnauti, nes pabūgs savo rinkėjų. Ak, tos moteriškos gudrybės! Aišku, kad prezidentė pirmiausia tikisi, jog tie netikėliai išsigąs ne rinkėjų, o būtent jos – kaip dažniausiai būna tokiais atvejais, kai balsuojama viešai. Juk ir dabar visi viešai suokė, jog pritars antrajai kandidatūrai.
Tokius pat išskaičiavimus slepia ir kiek anksčiau ištikimiausių prezidentės sąjungininkų konservatorių pateiktas siūlymas atsisakyti slapto balsavimo Seimui laiminant visų valstybės institucijų vadovus.
Puiku! Bet kodėl nenusprendus, kad tais atvejais, kai kokį nors kandidatą teikia prezidentė, balsuoti reikia dar ir sutartinai? O kam palikti (kaip paliko konservatoriai) slaptą balsavimą dėl aukščiausių teisėjų kandidatūrų? Tik dėl to, kad tai įrašyta ne tik Seimo statute, bet ir Konstitucijoje? Niekai – juk Konstituciją taip pat galima pakeisti.
Be to, kam apskritai reikia to slapto balsavimo? Kažkokiai mandato ir sprendimo laisvei?
Nejuokinkite! Juk tai – puikus būdas visokiems oligarchų tarnams slėptis nuo rinkėjų, balsuojant dėl kur kas rimtesnių figūrų nei generalinis prokuroras.
O gal, kaip ką tik pasiūlė dar vienas prezidentas, tiesa, slaptu balsavimu pašalintas, R.Paksas, generalinį prokurorą rinkti visiems piliečiams? Jei jau atvirumas ir skaidrumas – tai šimtaprocenčiai!
