Švedų karalius – kaip ir dera, dėvi uniformą, su karišku kiteliu ir ordinais. Karalienė – puošnia suknia. D.Grybauskaitė gi su kažkokiu mėlynu sarafanu panašėjo į SSRS laikų sovchozo (tarybinio ūkio – red.) direktorę, o ne į ES šalies vadovę.
Tokia apranga gal ir tinka priimti Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, bet ne Vakarų šalies karališkąją porą.
Nežinau, koks stilistas rengia mūsų prezidentę, bet jis (ar ji?) nusipelno niukso į sprandą. Už Lietuvos įvaizdžio gadinimą. Ar bent jau toks dizaineris galėtų pasimokyti pas Juozą Statkevičių, palankyti kursus.
Kažkuo D.Grybauskaitė priminė pirmąją SSRS damą Niną Chruščiovą, kuri praėjusio šimtmečio 6-ojo dešimtmečio pabaigoje lydėjo savo vyrą, SSRS vadovą Nikitą Chruščiovą vizito į JAV, pas tuometį Amerikos prezidentą Johną F. Kennedy.
Nina su gėlėta, chalatą primenančia suknele atrodė apgailėtinai greta elegantiškos Jacqeline Kennedy. Draugei Chruščiovienei dar galima atleisti, nes tais ekonominio deficito laikais normalių drabužių Sovietų Sąjungoje nebuvo net specialiose Kremliaus parduotuvėse.
Kita vertus, gal D.Grybauskaitei ir neverta pernelyg išsipustyti prieš švedų karališkąją porą.
Mat tie skandinavų monarchai iki nuobodumo demokratiški. Pamenu, kai 1999-siais į Kauną buvo atvykęs Norvegijos karalius Haroldas – užsitempęs nutrintą kostiumą, o karalienė Sonja – 70-ųjų metų mados neįspūdingą suknelę. Tuometis Kauno meras Henrikas Tamulis, nors pagal specialybę santechnikas, atrodė puošniau.
Bet prezidentės D.Grybauskaitės aprangą vis tik derėtų paįvairinti. Maža kokių stileivų į Lietuvą vis atsibeldžia, pirštais užbadys.
