Šį rudenį valdžia ryžosi idėjai atsisakyti šimtų laisvų etatų, kurių vis dar apstu daugelyje institucijų. Tačiau šie užmojai niekaip neatsispindi kitų metų šalies biudžeto projekte.
Priešingai, praėjusią savaitę Vyriausybės palaimintame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad darbo užmokesčiui skirtas finansavimas turėtų padidėti bemaž visoms ministerijoms.
Daugėja milijonais eurų
Viena dosniausių dovanų laukia Finansų ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų darbuotojų. Jų atlyginimams iš valstybės biudžeto ketinama atriekti per 71 mln. eurų (beveik 2 mln. eurų daugiau nei šiemet).
Kultūros ministerijai skirti asignavimai darbo užmokesčiui irgi didėja 2 mln. eurų, truputį kukliau pučiasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetas – 1,8 mln. eurų.
Sveikatos apsaugos ministerijos išlaidos darbo užmokesčiui kitąmet planuojamos didesnės tik kiek daugiau nei puse milijono eurų, o štai Krašto apsaugos ministerijai papildomai teks panaudoti net devynis milijonus.
Krizė palietė skirtingai?
Nuo ministerijų stengiasi neatsilikti ir kitos svarbios valdžios įstaigos.
Daugiau milijonų algoms teks Prezidento, Vyriausybės ir Seimo kanceliarijoms. Iš kur tas pinigų lietus?
Finansų ministro patarėjas Remigijus Bielinskas „Lietuvos rytui“ paaiškino, jog šios institucijos asignavimai darbo užmokesčiui didėja dėl dviejų priežasčių – dėl didėjančios minimalios algos ir dėl per krizę sumažintų atlyginimų kompensavimo.
Panašų atsakymą pateikė ir Kultūros ministerija – esą nuo šių metų liepos ir kitų metų sausio didėja minimalus atlyginimas kultūros ir meno darbuotojams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigė, kad kompensuoti neproporcingai per ekonomikos krizę sumažintus atlyginimus įpareigoja rugsėjį įsigaliojęs atitinkamas įstatymas.
Vis dėlto įdomu, kad nors konservatorių valdymo laikais šalį užklupęs sunkmetis turėjo paliesti visas ministerijas, kai kurioms jų darbo užmokesčio fondas kitąmet turėtų netgi susitraukti.
Antai Žemės ūkio ministerijos pinigai, skirti darbo užmokesčiui, mažinami 4 mln. eurų. Paklausti, kokios priežastys lėmė šį mažėjimą, ministerijos atstovai pateikė tokį atsakymą: „Pats biudžetas nesumažėjo, tik išskiriama darbo užmokesčio lėšų dalis sumažėjo.
Subjektams, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus (pavyzdžiui, Valstybės žemės fondas, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra) nereikia išskirti darbo užmokesčio. Jie lėšas gauna tiesiog išlaidoms einamiesiems tikslams.“
Viešojo valdymo tobulinimo komisijai vadovaujantis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis irgi tikino, kad didinti atlyginimus valdžios įstaigų darbuotojams verčia Konstitucinio teismo sprendimas.
Tačiau A.Mačiulis pabrėžė, jog premjeras Algirdas Butkevičius norėtų, kad kompensavus per finansų krizę sumažintus atlyginimus vėl būtų sugrįžta prie taupymo: „Buvo priimtas politinis sutarimas ir šiemet valdymo išlaidos buvo sumažintos penkiais procentais. Galbūt galimybė labiau sumažinti dar atsiras.“
Stabili tik valdininkų armija
Vyriausybės kancleris čia pat pasidžiaugė neseniai priimtu sprendimu mažinti laisvus etatus: „Dabar iš kiek daugiau nei 59 tūkst. etatų neužimtų yra 11,5 proc. pareigybių. Jeigu paliktume tik 10 proc. laisvų etatų, būtų visai nemažas skaičius.“
Taip pareigūnas kalbėjo komentuodamas pranešimus, kad kitų metų biudžeto projektą rengianti Estijos valdžia ryžosi atleisti 750 valdininkų ir taip per metus sutaupyti apie 13 mln. eurų.
Estijoje toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į kasmet mažėjantį gyventojų skaičių. Lietuvoje žmonių taip pat sparčiai mažėja, bet valdymo išlaidos vis tiek didėja.
Tyrimai rodo, kad 2011–2015 metais Lietuvos savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo 4 proc., bet savivaldybių administracijose užimtų pareigybių skaičius padidėjo 4 procentais.
Bet A.Mačiulis tikino, kad naujų etatų nekuriama: „Vienur pareigybių skaičius mažėja, o kitur didėja, bet bendras balansas yra neigiamas.“
Viena priežasčių, kodėl mažėjant gyventojų skaičiui nepavyko apkarpyti valdininkų armijos, anot Vyriausybės kanclerio, yra ir ta, kad buvo nuspręsta grąžinti šauktinių kariuomenę.
„Dėl to atsirado 250 etatų poreikis. Jie buvo paimti iš kitų ministerijų, nors jų vadovams tai ir nebuvo džiugu“, – aiškino pareigūnas.
Išlaidų gali būti daugiau
A.Mačiulis tvirtino, kad į biudžeto projektą dar nėra įtrauktos papildomos išlaidos (10 mln. eurų), kurios gali atsirasti, jeigu Seimas pritartų Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms.
Jomis siūloma pereiti prie naujos darbo užmokesčio sistemos, pagal kurią valdininkams būtų mokama didesnė pareiginė alga, bet mažesni įvairūs priedai.
Iš pirmų lūpų
Žilvinas Šilėnas, Laisvosios rinkos instituto prezidentas:
„Tuo mes ir atsiliekame nuo estų, kurie ne tik šneka, bet ir padaro, o mes geriausiu atveju pakalbame.
Estijoje valdininkų armija ir taip jau yra santykinai mažesnė nei Lietuvoje, bet ji vis dar mažinama.“
