Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijavo Seimo narys Kęstutis Masiulis, kurį parėmė per 40 Seimo narių.
„Vienose apygardose tą patį Seimo narį renka 43 tūkst. rinkėjų, kitose – 29 tūkst. Ar tai demokratiška, kai vienos apygardos rinkėjo balsas yra beveik 50 procentų svaresnis nei kitos? Demokratinis principas reikalauja vienodų teisių rinkėjams renkant savo atstovus, tačiau atotrūkis tarp apygardų dydžių vis didėja. 2000 m. Seimo rinkimuose 13 rinkimų apygardų rinkėjų skaičius viršijo 10 proc. nuokrypį nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus, 2004 m. tokių apygardų buvo jau 23, 2008 m. – 34, 2012 m. – 38, arba 53,5 proc. visų apygardų. Laikas tokią praktiką įvertinti Konstituciniame Teisme“, – sako K.Masiulis.
ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras rekomenduoja, kad remiantis gerąja tarptautine praktika nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc. nuo vidurkio.
„Apygardos suskirstytos 1992 m., ir nuo to laiko nebuvo jokių esminių reformų, nors įvyko didelių demografinių pasikeitimų. Vietoj reformų, daromi patys keisčiausi sprendimai. Vilkaviškio apygardoje trūkstant rinkėjų, jie perkeliami iš Šakių, bet tada jau trūksta rinkėjų šioje apygardoje, todėl jie perkeliami iš Kauno kaimiškosios apygardos. Taip siekiama jokiu būdu nepadidinti apygardų skaičiaus Vilniuje, todėl tikiuosi, kad Konstitucinis Teismas užbaigs šias manipuliacijas“, – teigia parlamentaras.
Jeigu Konstitucinis Teismas nutars, kad Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, K.Masiulio teigimu, Vilniuje papildomai bus renkami 3-4 Seimo nariai.
