„Baden Badene daug sėdinčių jaunų vyrų, kurie tave seka nenusakomais žvilgsniais. Įspūdis slogus, nenorėčiau Lietuvoje matyti tokių vaizdų. Gal, duok Dieve, Vokietijoje jie ras darbą, o kur įsidarbins Lietuvoje, aš sunkiai įsivaizduoju“, – kalbėjo G.Jakavonis.
Bankrutavusiame viešbutyje įkurdinami atvykę migrantai, kurių šiuo metu yra apie 800. Čia įrengtas vaikų darželis, virtuvėje padarytas medicinos punktas prie kurio nutįsusios eilės. Dirba medikai ir socialiniai darbuotojai. Kitoje patalpoje žmonės atneša padėvėtus rūbus pabėgėliams.
Visas lėšas Baden Badeno migrantų stovyklai išlaikyti skiria Badeno-Viurtembergo žemė iš savo biudžeto. Pabėgėlius maitina privačios firmos, kurioms moka iš biudžeto.
Stovykla perpildyta
– Kaip atrodė migrantų stovykla Vokietijos Baden Badeno mieste, kur jūs lankėtės? Kokį jums įspūdį paliko? – naujienų portalas lrytas.lt klausė Seimo nario Gedimino Jakavonio.
– Tiesiai šviesiai sakant, paliko slogų įspūdį. Ten yra bankrutavęs viešbutis, kurį valstybė nupirko už 1 eurą. Tas viešbutis pritaikytas 300 žmonių. Pradinis jų skaičius buvo netoli 2 tūkst. Kai mes lankėmės, jie tiksliai negalėjo pasakyti kiek, bet maždaug apie 800 žmonių. Jie ten neregistruojami.
– Niekas tiksliai negalėjo pasakyti, kiek stovykloje gyvena žmonių?
– Ten nelabai buvo galima mums patekti. Vadovui paaiškinome, kad esame Europos Tarybos nariai, kad esu Lietuvos valstybės parlamentaras, o mūsų šalis įsipareigojo priimti pabėgėlius ir norime pažiūrėti, kaip jie tvarkosi. Pabėgėliai ten buvo apsigyvenę dvi savaites, jau prasidėjo trečia. Stovyklos viršininkas sutiko aprodyti, kas mus domina.
Kiek teko matyti televizijoje, pats Baden Badeno meras buvo gana susinervinęs. Sakė, kad laikyti tiek žmonių pastate, kuris pritaikytas 300 žmonių, žiūrint iš humanistinių pozicijų, yra tų žmonių kankynė.
– Kaip atrodė į šią stovyklą atvykę pabėgėliai, kokia jų sudėtis – daugiau vyrų ar moterų?
– Dominuoja apie 80 proc. vyrų. Pacituosiu viršininko žodžius. Vidutinį pabėgėlį jis apibūdino taip: maždaug dvidešimties metų, turintis universitetinį išsilavinimą, prisistatantis, kad yra siras, vedęs ir turi vaikų. Galima daryti prielaidas, kad tai žmonės, kurie nenori eiti į kariuomenę ir kariauti vienoje ar kitoje pusėje, todėl bėga nuo to karo. Tarp jų buvo ir paauglių.
Tvarka tokia: žmonės, patekę į Vokietiją, Miunchene gauna Šengeno zonos pažymėjimus. Mačiau, kaip tuos pažymėjimus laiko rankoje – balti popieriaus lapai su antspaudais. Juos nukreipia į Baden Badeną, kur yra laisvų patalpų. Kaip viršininkas aiškino, jų niekas ten nelaiko, jie gali bet kada išeiti. Jei pasakys, kad Berlyne ar Frankfurte yra jo draugai ir kviečia, tai pabėgėlis ir išvyksta.
Tuomet kyla klausimas, ką reiškia Šengeno zonos ir leidimai bei kvotos. Jie beveik nekontroliuojami. Jie neregistruoti, tikslaus skaičiaus niekas negalėjo pasakyti. Važiuodami per Baden Badeną nemažai jų sutikome gatvėse, matėme sėdinčių aikštelėse ir nieko neveikiančių. Vietos gyventojų nesisekė sutikti vaikščiojančių gatvėse be jokio užsiėmimo.
– Kas prižiūri pabėgėlius?
– Ten dirba 12 apsauginių, su kuriais teko bendrauti. Kiek supratome, pusė jų buvo vokiečiai, o kita pusė – iš pabėgėlių, kad galėtų susikalbėti. Jie mus lydėjo visą kelią.
Vietiniai reaguoja skirtingai
– Kaip aplinkiniai Vokietijos gyventojai reagavo į kaimynystėje įsikūrusius migrantus?
– Klausėme ir mes stovyklos vadovo. Reagavo nevienodai. Buvo ir geranoriškai nusiteikusių, kurie gavo įsakymą ir stengiasi priimti. Vokiečiai tvarkinga tauta, vykdo, kas jiems priklauso.
Priešais stovyklą gyvenantys žmonės labai nepatenkinti. Tas viešbutis yra aptvertas metaline tvora, ir pas artimiausius kaimynus pasitaikė vagysčių, tad jie apsitvėrė tvoromis. Gyventojai nepatenkinti, nes daugybė žmonių vaikšto aplinkui, po kiemus, ir niekas su jais negali susikalbėti.
– Gal pavyko sužinoti, kokie tolimesni vietos valdžios planai?
– Matote, mūsų valdžia blaškosi ir sprendimų nepriėmė. Pati Angela Mergel per dvi savaites savo sprendimą pakeitė 180 laipsnių kampu. Prieš tris savaites buvo kalbama, kad ji pakvietė į Vokietiją. Išgirdę, kad juos kviečia į tokią šalį kaip Vokietiją, visi iškart ėmė veržtis, ir plūstelėjo tie srautai. Po to pradėjo kalbėti apie kvotas. Įsivaizduokite, aš dabar jus pasikviesčiau į svečius, o paskui sakyčiau: eikite pas mano kaimynus.
