Šio termino pratęsti neketinama, suteikti kitų panašaus dydžio patalpų – irgi. Bet išsikraustyti K.Brazauskienė nesirengia ir skelbia karą – bylinėsis su valstybe.
Jau ne pirmus metus trunkanti K.Brazauskienės kova už prezidento našlės rentą ir teisę gyventi rezidencijoje vis labiau primena muilo operą.
Tik pasekmės anaiptol nėra komiškos – nukenčia valstybės ir Prezidento institucijos prestižas, teršiamas A.Brazausko atminimas.
Dėl tokios situacijos vien karingos našlės kaltinti nederėtų – sukuriant šią garbės nedarančią situaciją prisidėjo ir politikai, nesugebėję laiku teisiškai sureguliuoti valstybės santykių su prezidentų sutuoktiniais.
Tam laiko buvo per akis. Dar pernai vasarą Konstitucinis teismas (KT) paskelbė, kad prezidentų našlių teisė gauti rentą prieštarauja Konstitucijai.
Į KT grupė Seimo narių kreipėsi, kai K.Brazauskienė paprašė skirti rentą ir iškilo abejonių, ar jai, susituokusiai su A.Brazausku jam jau neinant šalies vadovo pareigų, priklauso ši išmoka.
Tuomet teismas išaiškino tik dėl rentos, bet neapsiribojo K.Brazauskienės atveju, o įvertino prezidento našlių rentą kaip nekonstitucinę.
KT konstatavo, kad našliai vien dėl buvusio sutuoktinio socialinio statuso negali įgyti teisės gauti specialią išmoką.
Kitaip sakant, teisės į prezidento rezidenciją našliai neįgyja. Vadinasi, Seimas turėjo ištisus metus ir rentos, ir rezidencijos skyrimo tvarkai sureguliuoti taip, kad neliktų jokių abejonių, kas priklauso A.Brazausko našlei.
Tai nebuvo padaryta, nes, kaip dažnai nutinka Lietuvoje, politikams labiau rūpėjo ne išspręsti problemą, o pasinaudoti ja politiniais tikslais, įgelti oponentams.
Žinoma, aktyviausi buvo konservatoriai, kurie kėlė triukšmą dėl K.Brazauskienės privilegijų. Ko gero, ši priešprieša ir pastūmėjo našlę užsispirti – kautis dėl rezidencijos net teismuose.
Suprantama, didelės dalies visuomenės simpatijos – ne pasiturimai gyvenančios K.Brazauskienės pusėje.
Tai puikiai suvokia konservatoriai, kurių rinkėjai linkę ypač piktintis jos privilegijomis. Bet ar kam rūpi, kaip atrodys su prezidento našle besibylinėjanti valstybė?
Tik noras politikuoti sutrukdė Seimui priimti įstatymų pataisas, kurios atitiktų KT nutarimą ir aiškiai apibrėžtų prezidentų našlių teises.
Be abejo, nebūtų teisinga visai neteikti jokios paramos prezidentų našliams. Juk jiems teko eiti neoficialias valstybines pareigas lydint sutuoktinį ir užsienyje, ir dalyvaujant daugybėje renginių savoje šalyje, o tai trukdo dirbti kitokį darbą.
Jau parengti siūlymai našlių rentą keisti valstybine pensija, kuri siektų ne 50 proc., o 15–20 proc. kadenciją baigusio šalies vadovo rentos ir būtų skiriama tik ne mažiau kaip trejus metus reprezentacines funkcijas vykdžiusiems sutuoktiniams. Rezidencija našliams nebūtų numatyta.
Konkrečios teisės normos dar galėjo būti tikslinamos, bet Seimui jų iš viso nepriėmus K.Brazauskienė dabar turi galimybes bent jau dėl rezidencijos kovoti teisme.
Anaiptol ne vien dėl K.Brazauskienės seniai laikas tikslinti prezidentų ir jų našlių teisių įstatymus. Tai įpareigoja daryti ir KT.
Tiesa, vis tiek dar galėtų kilti ginčų, ar priimtas naujas teisės normas būtų galima taikyti atgaline data. Bet būtų bent jau aišku, kaip reikės elgtis ateityje.
Kai buvo įtvirtintos dabartinės prezidentų ir jų našlių socialinės garantijos, dar tik A.Brazauskas buvo baigęs šalies vadovo kadenciją. Tad nekilo didelių sunkumų skirti jam rezidenciją Turniškėse, neatrodė, kad jam mirus būtų keblu leisti ten pasilikti ir našlei.
Bet ilgainiui baigusių kadenciją prezidentų ir jų našlių bus vis daugiau. Tai Turniškes paverstų buvusių šalies vadovų rezervatu. Niekur pasaulyje taip nesielgiama.
Galima abejoti, ar net ir baigusiems kadenciją prezidentams būtina garantuoti rezidencijas, nekalbant jau apie jų našles.
Kadaise prezidentas V.Adamkus JAV Baltųjų rūmų pavyzdžiu siūlė einančiam pareigas šalies vadovui įrengti gyvenamąsias patalpas dabartiniuose Prezidentūros rūmuose S.Daukanto aikštėje, o baigęs kadenciją jis norėjo pats pasistatyti būstą, kuris ateityje būtų tapęs prezidentine biblioteka.
Abu siūlymai buvo atmesti, nors jie logiški. Gyvenančiam Prezidentūroje prezidentui nereikėtų važinėti į darbą, trikdyti eismo, o rezidencija Turniškėse galėtų būti naudojama užsienio svečių priėmimams.
Jei buvę šalies vadovai patys įsigytų būstą, valstybei netektų jiems parūpinti rezidencijų. Tai netrukdytų garantuoti prezidentams orių gyvenimo sąlygų – juk galima numatyti paramą būstui nuomoti ar įsigyti.
Neabejotina, kad ateityje vis tiek teks keisti prezidentų ir jų sutuoktinių socialinių garantijų teisės normas.
Geriau tai daryti nedelsiant – mat valdžios ginčas su K.Brazauskiene rodo, kaip lengvai teisinės spragos gali virsti valstybės gėda.
