„Prieš 20 metų, 1995 m. gegužės 4 d., Lietuvos Vyriausybė
pripažino kurčiųjų lietuvių gestų kalbą gimtąja kalba. Dabar ir
kurtieji, ir girdintieji turi drauge siekti, kad lietuvių gestų
kalbos statusas būtų lygiavertis valstybinės kalbos statusui, ir
tai būtų įtvirtinta Konstitucijoje“, – spaudos konferencijoje,
skirtoje lietuvių gestų kalbos (LGK) pripažinimo 20-mečiui, Seime
sakė A. Sysas.
Jis pažymėjo, kad penktadienį Seime vykstančios tarptautinės
konferencijos dalyviai turėtų priimti atitinkamą rezoliuciją dėl
lietuvių gestų kalbos padėties gerinimo Lietuvoje. Ji galėtų tapti
pagrindu politikams priimti sprendimus, kurie padėtų išspręsti
egzistuojančias Lietuvos kurčiųjų problemas, susijusias su bendros
Lietuvos gestų kalbos politikos nebuvimu, nacionalinio
transliuotojo ir komercinių televizijų laidų, pritaikytų gestų
kalbos vartotojams, stoka, ryšių technologijų (įskaitant pagalbos
telefono 112) nepritaikymu kurtiesiems, gestų kalbos vertėjų
trūkumu ir kt.“
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Europos kurčiųjų sąjungos
prezidentas, Suomijos kurčiųjų draugijos pirmininkas Markku Jokinenas papasakojo, kad suomių gestų kalba Suomijos Konstitucijoje buvo įtvirtinta prieš 20 metų ir,
užtikrinant kurčiųjų teises, būtini atitinkami įstatymai bei
glaudus bendradarbiavimas tarp kručiųjų ir girdinčiųjų.
Buvusi Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė,
lektorė ir praktikuojanti vertėja Lizas Scottas
Gibsonas iš Škotijos teigė, kad Lietuvai, kurioje gyvena apie 8
tūkst. kurčiųjų, bet yra vos per 100 gestų kalbos vertėjų, būtina
spręsti šią problemą, kaip ir didinti kurčiųjų priėjimą prie
informacijos.
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras
kalbėjo, kad per 20 metų Lietuvos kurtieji pasiekė labai daug:
lietuvių gestų kalba buvo pripažinta gimtąja, įsteigtas
Surdologijos centras, veikia 5 gestų kalbos vertėjų centrai, kurie
teikia paslaugas ir kurtiesiems, ir girdintiesiems bei taip
užtikrina jų tarpusavio bendravimą, pradėtas rengti ir nuolat
pildomas aiškinamasis lietuvių gestų kalbos žodynas, pradėtas
įgyvendinti dvikalbis ugdymas kurčiųjų mokyklose.
Tačiau jis pabrėžė, kad reikia kur kas daugiau gestų kalbos
vertėjų, užtikrinti kurtiesiems pagalbą telefonu 112, pagerinti
informacijos prieinamumą kurtiesiems per nacionalinę televiziją,
įtraukti lietuvių gestų kalbą į Konstituciją, taip pat užtikrinti
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų klausos
negalią turinčių asmenų atžvilgiu įgyvendinimą.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinių reikalų ir
darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė akcentavo, kad
gestų kalba yra kurčiųjų bendruomenės kalba, tačiau jos mokymas
turėtų būti prieinamas ir girdintiesiems, siekiant užtikrinti
bendravimą tarp kurčiųjų ir girdinčių visuomenės narių bei spręsti
daugelį kurčiųjų bendruomenės problemų.
Europos kurčiųjų sąjungos vykdomasis direktorius Markas Vytlis
(Mark Wheatley) kalbėjo apie būtinybę geriau garantuoti lygias
kurčiųjų teises ir galimybes, ypač užtikrinant aplinkos pritaikymą
jų poreikiams, nes juos taip pat gina tarptautinės žmogaus teisių
konvencijos, be to, jie irgi dirba bei moka mokesčius, ir valstybei
yra naudinga, jei kurčiųjų bendruomenės užimtumas yra didelis.
Lietuvių gestų kalbos lingvistas, Vilniaus kolegijos dėstytojas
Mantrimas Danielius pasakojo, kad prieš 20 metų apie lietuvių gestų
kalbą buvo praktiškai nežinoma, ji nebuvo tyrinėta, o įstatymu
įtvirtinus ją kaip kurčiųjų gimtąją kalbą, įstatymas iškart buvo
laužomas, nes kurčiųjų mokymas mokyklose iki šiol nėra užtikrintas
jų gimtąja lietuvių gestų kalba. Jis pabrėžė, kad Lietuvai ypač
trūksta bendros lietuvių gestų kalbos politikos, nes skirtingai jos
aspektais rūpinasi atskiros institucijos, o tai stabdo progresą ir
Lietuvos kurčiųjų bendruomenės narių situacijos gerėjimą.
Spalio 9 d. Seime Surdologijos centras kartu su Lietuvos
kurčiųjų draugija lietuvių gestų kalbos pripažinimo 20-mečiui
paminėti organizavo tarptautinę konferenciją „Lietuvių gestų kalbos
(LGK) 20-metis: LGK užsienio šalių kontekste“. Konferencijos
tikslas – apžvelgti lietuvių gestų kalbos, kaip gimtosios kurčiųjų
kalbos, 20-ies metų pasiekimus, numatyti ateities perspektyvas ir
įvertinti lietuvių gestų kalbos padėtį užsienio šalių kontekste.
Konferencija priėmė rezoliuciją, kurioje taip pat siūloma
„visapusiškai skatinti lietuvių gestų kalbos pripažinimą ir
vartojimą, siekiant, kad lietuvių gestų kalbos statusas būtų
lygiavertis valstybinės kalbos statusui, ir tai būtų įtvirtinta
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“.