„Prieš 20 metų, 1995 m. gegužės 4 d., Lietuvos Vyriausybė pripažino kurčiųjų lietuvių gestų kalbą gimtąja kalba. Dabar ir kurtieji, ir girdintieji turi drauge siekti, kad lietuvių gestų kalbos statusas būtų lygiavertis valstybinės kalbos statusui, ir tai būtų įtvirtinta Konstitucijoje“, – spaudos konferencijoje, skirtoje lietuvių gestų kalbos (LGK) pripažinimo 20-mečiui, Seime sakė A. Sysas.
Jis pažymėjo, kad penktadienį Seime vykstančios tarptautinės konferencijos dalyviai turėtų priimti atitinkamą rezoliuciją dėl lietuvių gestų kalbos padėties gerinimo Lietuvoje. Ji galėtų tapti pagrindu politikams priimti sprendimus, kurie padėtų išspręsti egzistuojančias Lietuvos kurčiųjų problemas, susijusias su bendros Lietuvos gestų kalbos politikos nebuvimu, nacionalinio transliuotojo ir komercinių televizijų laidų, pritaikytų gestų kalbos vartotojams, stoka, ryšių technologijų (įskaitant pagalbos telefono 112) nepritaikymu kurtiesiems, gestų kalbos vertėjų trūkumu ir kt.“
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Europos kurčiųjų sąjungos prezidentas, Suomijos kurčiųjų draugijos pirmininkas Markku Jokinenas papasakojo, kad suomių gestų kalba Suomijos Konstitucijoje buvo įtvirtinta prieš 20 metų ir, užtikrinant kurčiųjų teises, būtini atitinkami įstatymai bei glaudus bendradarbiavimas tarp kručiųjų ir girdinčiųjų.
Buvusi Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, lektorė ir praktikuojanti vertėja Lizas Scottas Gibsonas iš Škotijos teigė, kad Lietuvai, kurioje gyvena apie 8 tūkst. kurčiųjų, bet yra vos per 100 gestų kalbos vertėjų, būtina spręsti šią problemą, kaip ir didinti kurčiųjų priėjimą prie informacijos.
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras kalbėjo, kad per 20 metų Lietuvos kurtieji pasiekė labai daug: lietuvių gestų kalba buvo pripažinta gimtąja, įsteigtas Surdologijos centras, veikia 5 gestų kalbos vertėjų centrai, kurie teikia paslaugas ir kurtiesiems, ir girdintiesiems bei taip užtikrina jų tarpusavio bendravimą, pradėtas rengti ir nuolat pildomas aiškinamasis lietuvių gestų kalbos žodynas, pradėtas įgyvendinti dvikalbis ugdymas kurčiųjų mokyklose.
Tačiau jis pabrėžė, kad reikia kur kas daugiau gestų kalbos vertėjų, užtikrinti kurtiesiems pagalbą telefonu 112, pagerinti informacijos prieinamumą kurtiesiems per nacionalinę televiziją, įtraukti lietuvių gestų kalbą į Konstituciją, taip pat užtikrinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų klausos negalią turinčių asmenų atžvilgiu įgyvendinimą.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė akcentavo, kad gestų kalba yra kurčiųjų bendruomenės kalba, tačiau jos mokymas turėtų būti prieinamas ir girdintiesiems, siekiant užtikrinti bendravimą tarp kurčiųjų ir girdinčių visuomenės narių bei spręsti daugelį kurčiųjų bendruomenės problemų.
Europos kurčiųjų sąjungos vykdomasis direktorius Markas Vytlis (Mark Wheatley) kalbėjo apie būtinybę geriau garantuoti lygias kurčiųjų teises ir galimybes, ypač užtikrinant aplinkos pritaikymą jų poreikiams, nes juos taip pat gina tarptautinės žmogaus teisių konvencijos, be to, jie irgi dirba bei moka mokesčius, ir valstybei yra naudinga, jei kurčiųjų bendruomenės užimtumas yra didelis.
Lietuvių gestų kalbos lingvistas, Vilniaus kolegijos dėstytojas Mantrimas Danielius pasakojo, kad prieš 20 metų apie lietuvių gestų kalbą buvo praktiškai nežinoma, ji nebuvo tyrinėta, o įstatymu įtvirtinus ją kaip kurčiųjų gimtąją kalbą, įstatymas iškart buvo laužomas, nes kurčiųjų mokymas mokyklose iki šiol nėra užtikrintas jų gimtąja lietuvių gestų kalba. Jis pabrėžė, kad Lietuvai ypač trūksta bendros lietuvių gestų kalbos politikos, nes skirtingai jos aspektais rūpinasi atskiros institucijos, o tai stabdo progresą ir Lietuvos kurčiųjų bendruomenės narių situacijos gerėjimą.
Spalio 9 d. Seime Surdologijos centras kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija lietuvių gestų kalbos pripažinimo 20-mečiui paminėti organizavo tarptautinę konferenciją „Lietuvių gestų kalbos (LGK) 20-metis: LGK užsienio šalių kontekste“. Konferencijos tikslas – apžvelgti lietuvių gestų kalbos, kaip gimtosios kurčiųjų kalbos, 20-ies metų pasiekimus, numatyti ateities perspektyvas ir įvertinti lietuvių gestų kalbos padėtį užsienio šalių kontekste.
Konferencija priėmė rezoliuciją, kurioje taip pat siūloma „visapusiškai skatinti lietuvių gestų kalbos pripažinimą ir vartojimą, siekiant, kad lietuvių gestų kalbos statusas būtų lygiavertis valstybinės kalbos statusui, ir tai būtų įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“.
