Jaunoji miesto gyventojų karta tokio reiškinio išvis nesuvokia, todėl niekaip negalėjo suprasti, kodėl trečiadienio rytą milžiniška eilė išsirikiavo prie Kauno muzikinio teatro kasų. Pirmieji kauniečiai prie durų vietą užsiėmė auštant, nors kasa darbą pradėjo tik 11 valandą.
„Menas reikalauja aukų“, – šyptelėjo antras eilėje stoviniuojantis garbaus amžiaus vyriškis.
Kai Laisvės alėja žingsniavusiems moksleiviams praeiviai paaiškino, kad teatro mylėtojai naudojasi galimybe kartą per metus nusipirkti bilietus perpus pigiau, šie išmaniaisiais telefonais bei planšetėmis apsikarstę jaunuoliai vis vien nenurimo: kodėl žmonės verčiami pusdienį šalti lauke, jeigu bilietus galima pardavinėti internetu?
Patys teatro mylėtojai tik kraipė galvomis išgirdę tokį pasiūlymą, nes ne visi sugeba nevaržomai nardyti interneto platybėse. Neramu, kad tokiu būdu vertelgos nupirks visus perpus pigiau pardavinėjamus bilietus ir vėliau juos perpardavinės brangiau.
Kauno muzikinio teatro vadovas B.Želvys tokia galimybe abejojo, mat artistų pasirodymai – ne krepšinio ar futbolo varžybos. Vis dėlto direktorius spėjo, kad pardavinėjant bilietus internetu jų neliktų per kelias minutes, o tikrieji teatro mėgėjai prarastų galimybę išvysti norimą spektaklį.
Kažkas šioje paaiškinimų grandinėje prasilenkia su logika. Jeigu jau teatro pasirodymai tokie populiarūs, galbūt bilietai pardavinėjami pernelyg pigiai ir užtektų 30 procentų nuolaidos?
B.Želvio bendražygis miesto tarybos, Kauno meras V.Matijošaitis galėtų jam paaiškinti, kad silkės filė ar krabų lazdelių kainą reikia padidinti, jeigu jų paklausa viršija pasiūlą.
Sakysite, labai primityvu lyginti Muzikinį teatrą su prekybos centru, o meno gerbėją su dešrelių pardavimo akcijų medžiotoju?
Visiškai teisingai, tačiau vis vien sunku suprasti, kodėl teatro vadovybė nesistengia, kad ištikimiausi spektaklių lankytojai nepatirtų nepatogumų. Tokios bilietų pardavimo akcijos vyksta jau ne pirmus metus ir bilietų paklausa visada būna didelė.
Negi neįmanoma kartą per metus kasos atidaryti porą valandų anksčiau, kad žmonėms nereikėtų stypsoti eilėje iki vidurnakčio?
Galbūt aktyviausius teatro gerbėjus galima būtų suburti į klubą, kurio nariai galėtų ne tik įsigyti bilietų palankiausiomis kainomis, bet susirinkę prie kavos puodelio aptartų teatro gyvenimo aktualijas, rengtų bendras išvykas.
Jokių stulbinamų naujovių išradinėti nereikia – panašią sistemą daugybę metų naudoja „Žalgirio“ krepšinio klubas, o ja patenkinti tiek Kauno komandos aistruoliai, tiek klubo vadovai.
Susidaro įspūdis, kad interneto prisibijo ne tik garbaus amžiaus meno mėgėjai, bet ir pats teatro vadovas. Jam taip pat teks keisti įpročius, mat miesto taryba paskelbė atsisakanti popierinių dokumentų, ir nuo šiol tarybos nariai visus juos regės tik kompiuterio ekrane.
Gamta kauniečiams turbūt padėkos už išsaugotus medžius, tačiau informacinių technologijų specialistams reikės budriai stebėti, kad neįsibrautų koks piktavalis įsilaužėlis ir savaip nesudėliotų kitų metų miesto biudžeto.
Pirmoji kibernetinė ataka prieš Kauno valdžią jau įvyko. Nors miesto meras V.Matijošaitis prieš porą mėnesių viešai pareiškė neturįs savo profilio jokiame socialiniame tinkle ir neketinantis to daryti, neseniai toks profilis „Facebook“ atsirado.
V.Matijošaitis iškart paskelbė, kad tai apsimetėlių darbas. Meras net pagrasino kreiptis į „Facebook“ vadovybę, kad profilis būtų panaikintas.
Internete pavojų nestinga, vis dėlto dažniausiai žmonės skaudžiai nukenčia pačiose primityviausiose situacijose: atiduoda santaupas artimaisiais apsimetusiems vadinamiesiems telefoniniams sukčiams, besivaikydami mažiausios kainos prisiperka šlamšto arba taupydami suvokia, kad mėgautis gyvenimu nebeliko laiko.
„Laikinoji sostinė“
