Niekas neturi ateitį rodančio krištolinio rutulio, tačiau ši estrados veterano prognozė atrodo labai panaši į tiesą.
Lietuvos pramogų pasaulyje nėra daug žmonių, dėl kurių išėjimo gatvėje sustabdyti praeiviai apsiverktų prieš TV kameras.
Kaip ir Vytautas Kernagis ar Vytautas Šapranauskas, S.Povilaitis išties paliko ryškią žymę širdyse – net ir tų, kurie namie tikrai neturi nė vieno jo įrašo ar niekada nėra pirkę bilieto į koncertą.
Ryškus priminimas apie tai – socialinius tinklus užplūdę jaunesnės kartos atlikėjų žodžiai apie estrados veteraną, kurio atliekama muzika dažniausiai neturėjo daug bendra su jų pačių muzikiniu skoniu.
Neprivalėjai nuo ryto iki vakaro klausytis „Švieski man vėl“ ar „Sudeginti tiltai“, kad suprastum, kokios svarbos figūra Lietuvos popmuzikoje buvo šis dainininkas.
Tas pats E.Kučinskas kalbėjo apie išskirtinį balso tembrą, dėl kurio S.Povilaičio dainavimas puikiai tiko ir vyresnės kartos publikai, ir dainoms su jam į sūnus tinkančiais „Rebelheart“, ŽAS, „InCulto“ ar „L+“.
Rašantis puikius dainų tekstus, pasitempęs, gerbiantis sceną, atsakingai besirengiantis koncertams – viso to iš S.Povilaičio galėjo mokytis (ir mokėsi) jaunesni atlikėjai, pašnibždomis stebėjęsi, kad daugiau nei 10 tūkstančių pasirodymų surengęs dainininkas nesuprasdavo, kaip galima į sceną eiti be kruopščios repeticijos.
Užkulisiuose Stasys žavėdavo ne tik geru scenos meno išmanymu. Dainininkas turėjo tai, kas vadinama įgimtais žvaigždės bruožais.
Kai dideliuose koncertuose įžengdavo į bendrą muzikantų persirengimo kambarį, visų žvilgsniai nukrypdavo į jį. Tarp jaunesnių atlikėjų atrodė kaip krikštatėvis tarp mokinukų.
Ne tik dėl šelmiškos šypsenos ar lengvai ironiškų juokelių, kurių iš Stasio visada galėdavai tikėtis.
Ne tik dėl ekstravagantiškų kailinių, kuriais pasidabinęs į koncertus atvykdavo žiemą.
Ir net ne dėl rokenrolinių užkulisių istorijų, kuriomis mėgsta pasigirti muzikos atlikėjai, kurdami savo bohemišką legendą. Prie Stasio nesigirdavo, nes žinojo, kad jis tokių istorijų turi kur kas daugiau. Tik nesiveržia jų pasakoti.
Stasys sugebėjo žaisti pagal savo taisykles, ilgus karjeros dešimtmečius neprisileisdavo prodiuserių ir vadybininkų, nelindo ten, kur nematė prasmės lįsti.
Jo visiškai nedomino televizinės diskusijos apie paauglių nėštumus, skyrybas arba prabangias žvaigždžių atostogas. TV prodiuseriai jau žinojo, kad su tokiais kvietimais maestro geriau netrukdyti.
Neįsivėlė ir į politiką, nors pasiūlymų, nekyla jokių abejonių, tikrai turėjo. Nenutylėdavo, kai būdavo juokinga, nesvarbu, su kokiais įtakingais žmonėmis tai būtų susiję.
Pamenu skambutį jam 66-ojo gimtadienio rytą – Prezidentūra skelbė apie sveikinimus S.Povilaičiui, o jis kvatojosi, kad jokio sveikinimo iš tiesų dar nesulaukė.
Į jaunų atlikėjų išsidirbinėjimus žiūrėjo su atlaidžia šypsena, nors neprofesionalumo scenoje nevengdavo kritikuoti.
Tiesa, ne tokiu tonu, kad tiems sukritikuotiesiems norėtųsi mikrofoną kabinti ant vinies.
Tas pats E.Kučinskas sakė, kad S.Povilaičiui apibūdinti labai tinka žodis „išmintis“ – ir čia vėl buvo visiškai teisus.
„Jis buvo tikra žvaigždė, visada ryškus“, – sakė prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas.
Žvaigždė – su savais ritualais. Pavyzdžiui, kavine Vilniaus senamiestyje, kurios barmenui vienu metu buvo galima palikti laišką ar siuntinį Stasiui, mėgdavusiam ten užsukti. Kavos puodeliu ir keliomis cigaretėmis per kiekvieną interviu – televizijos ar koncertų arenos užkulisiuose S.Povilaitį lengviausiai galėdavai rasti rūkomajame.
Dievino koncertuoti su orkestrais – jam širdį tikrai šildė prieš dvejus metus surengti įspūdingi karjeros 50-mečio koncertai didžiausiose Lietuvos arenose, aukštai užkėlę veteranų pasirodymų kartelę.
Kas toliau? Gaila, kad dainininkas neparašė autobiografinės knygos, bet televizija kasmet rodys S.Povilaičio koncertų įrašus, jis bus prisimenamas festivaliuose, beveik nėra abejonių, kad anksčiau ar vėliau jam bus pastatytas paminklas. Tikriausiai pats į tokią mintį būtų žiūrėjęs su ironija.
Vis dėlto už ryškius pagarbos ženklus kur kas svarbesni nuoširdūs gerbėjų prisiminimai.
S.Povilaitis pirmiausia bus prisimenamas dėl beprotiškos meilės scenai.
Tai geriausia pamoka tiems, kurie populiarumo šiandien siekia gandais ir skandalais.
S.Povilaičiui Lietuvos meilę puikiai pavyko pelnyti ir be jų.
