Ekspertai: Vilniuje skambėjusi „Naš Krym“ – tikslinga akcija

Apie meilę ir laisvės ilgesį pro kalėjimo grotas – tokiais kūriniais klausytojų širdis virpino pirmą kartą Lietuvoje surengtas šansonų festivalis.

Montažas.<br>Lrytas.lt nuotr.
Montažas.<br>Lrytas.lt nuotr.
Vilniuje skambėjo Krymo okupaciją šlovinanti daina „Krym naš“.
Vilniuje skambėjo Krymo okupaciją šlovinanti daina „Krym naš“.
A. Ramanauskas pažėrė griežtos kritikos „Compensoje“ vykusiam koncertui.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A. Ramanauskas pažėrė griežtos kritikos „Compensoje“ vykusiam koncertui.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Matonio teigimu, tokie koncertai nevyktų, jei nebūtų bilietus į juos perkančios publikos.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Matonio teigimu, tokie koncertai nevyktų, jei nebūtų bilietus į juos perkančios publikos.<br>D.Umbraso nuotr.
Montažas.
Montažas.
Daugiau nuotraukų (5)

Indrė Vainalavičiūtė

Oct 12, 2015, 1:33 PM, atnaujinta Oct 10, 2017, 2:49 PM

Be rusiškos estrados tradicija tapusių kūrinių, Lietuvoje viešėję rusų atlikėjai „Vladimir“ nepasikuklino ir Lietuvos publikai atliko po Krymo ankesijos sukurtą dainą „Naš Krym“.

Į renginio sceną lipo  šansonų atlikėjai iš Rusijos Villis Tokarevas, grupė „Vorovaiki“, vienas populiariausių Rusijoje šansono muzikos kolektyvų grupė „Butyrka“ ir skandalingieji „Bumer“. Sekmadienio vakarą koncertų salė „Compensa“, kurioje vyko koncertas, buvo sausakimša.

Koncertas sulaukė atgarsių ne tik tarp rusiškų šansonų mėgėjų, bet į šį renginį dėmesį atkreipė ir nemažai šia muzika nesidominčių žmonių, kuriems daina „Naš Krym“  pasirodė mažų mažiausiai įžūlus gestas.

A. Ramanauskas-Greitai: „Tai ne žmonės“

Televizijos laidų vedėjas Algis Ramanauskas-Greitai ne kartą yra viešai pasisakęs, ką mano apie tokius renginius ir jų lankytojus.

 Paklaustas, kaip vertina dainos „Naš Krym“ atlikimą koncerto sostinėje metu, jis nevyniojo žodžių į vatą ir šį kartą: „Į tą „koncertą“ ėjo ne žmonės...“

Apie tai, ar sostinės valdžia turėtų imtis kokių nors priemonių dalydama leidimus panašiems renginiams, pašnekovas sakė: „Nieko čia nepadarysime, nebent paaiškėtų, kad buvo kurstomas karas, tuomet būtų galima ateityje neleisti, bet dabar drausti nėra pagrindo.“

A.Ramanausko teigimu, šio koncerto lankytojų nereikėtų laikyti mūsų visuomenės dalimi: „Čia kalbame ne apie mūsų visuomenę, tų, kurie ėjo į „Compensą“, nelaikau žmonėmis.“

Paklausa skatina pasiūlą

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis teigė, kad koncertų organizavimas yra viena iš verslo formų: „Šis verslas klesti ten, kur yra auditorijos poreikis. Kai yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Tokios ideologinės ar informacinių karų žinutės, siunčiamos atskiromis dainomis ar temomis, pasirodydavo ir anksčiau“, – sakė jis.

A.Matonis pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų apeliuoti į tokios informacijos vartotojų sąžinę ir padorumą – jei žmonės  neskubėtų tokių atlikėjų klausyti, tai ir tokio pobūdžio renginiai nevyktų, niekas masiškai nepirktų bilietų.

Panašu, kad tokių renginių organizatoriai puikiai žino, į kokią auditoriją reikia nusitaikyti ir kokias stygas suvirpinti: „Kai paskutinį kartą Lietuvoje viešėjo Olegas Gazmanovas, jis kreipėsi į auditoriją klausdamas, ar publika nori išgirsti dainą, kuri buvo laikoma gana kontroversiška ir dėl kurios protestus pareiškė mūsų Užsienio reikalų ministerija ir net Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas. Buvo pasakyta, kad nedera pramoginiame renginyje minėti Baltijos šalių okupacijos. Tą kartą atlikėjas auditorijai pasakė, kad buvo įspėtas šios dainos nedainuoti, bet ar publika norinti ją išgirsti? Salė ėmė klykti „Taip! Taip! Taip!“ – kalbėjo A.Matonis.

Priemonės – tik turint išankstinės informacijos

Pašnekovo teigimu, kartais labai sunku ginčytis su vartotojo skoniu. „Tai, kas vieniems bus nepriimtina dėl turinio, atlikimo ar kalbos, kitiems pasirodys normalu ir pageidautina. Matyt, tas šansonų koncertas daugeliui pasirodė labai patrauklus. Juk net ir viena populiariausių radijo stočių Lietuvoje transliuoja rusišką muziką, tad žmonės klausosi ir sprendžia“, – sakė jis.

A. Matonio teigimu, jei  iš anksto būtų žinoma, kad tokiuose renginiuose vyks kokia nors prieš mūsų valstybę ar vertybes nukreipta agitacija, tuomet valstybinės institucijos galėtų užkirsti tam kelią.

Politologas: „Tai tikslinga akcija“

Politologas Nerijus Maliukevičius teigė, kad turint omenyje, jog renginio žanras buvo būtent šansonai, tai patys kūriniai jo nenustebino. Keista pasirodė „Compensos“ pozicija, kuri būtent tokią ją pristato klientams ir gadina savo dalykinę reputaciją.

„Įdomu, ar patiems organizatoriams tai taip pat buvo staigmena? Lietuvos pozicija šiuo klausimu  labai aiški, ir kitą kartą reikėtų svarstyti, kai tokie artistai sugalvos kur nors Europoje organizuoti „Krym naš“ programą“, – kalbėjo pašnekovas.

N. Maliukevičiaus teigimu, neverta kreipti per daug dėmesio į šią situaciją: „Šios tikslingos akcijos nereikia suaktualinti, nes tokiu atveju priimame Kremliui naudingą darbotvarkę. Staiga dėmesio objektu tapo tokia neapibrėžta auditorija, kuri plojo, ir jiems patiko. Prasideda rizikingas naratyvas, kuris daugeliu atvejų būtų naudingas Kremliui. Jei anksčiau nežinojome, kad šie artistai atvyksta šlovinti mūsų kaimynų okupacijos, tai dabar žinome, ką daryti, kad tokių dalykų nebūtų.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.