Viščiukus konevertavus į šios kadencijos nuveiktus darbus ir padarytas klaidas labai daug nepriskaičiuosime, nes laiko nebuvo daug. Ir, tarkime, lyginti R.Šimašiaus įsibėgėjantį sostinės valdymą būtų nekorektiška lyginti su daugiau kaip dešimtmečiu trukusia Artūro Zuoko „epocha“.
Vis tik portalas lrytas.lt interviu su R.Šimašiumi pasidomėjo, kaip pirmajam tiesioginiu būdu išrinktam sostinės vadovui sekasi įgyvendinti pažadus rinkėjams? Juolab, kad pažadų būta gražių, lyg muzika skambėjusių vilniečių rinkėjų ausims.
– Gal ir perdėta būtų sakyti, kad jus į sostinės mero kėdę užkėlė eilėje gauti vietą vaikams darželiuose užstrigę tėvai, bet iš iš tiesų jūsų pažadas išspręsti šią kankinančią problemą suveikė jūsų naudai. Kaip atrodo dabar, ar formulė „plius šimtas eurų“ pasitvirtino?
– Manau, pasistūmėjome į priekį. Štai faktai: metų pradžioje trūko 7 tūkstančių vietų darželiuose, dabar eilė sumažėjo iki 5 tūkstančių. Nesakau, kad tai įvyko tik dėl 100 eurų kompensacijos, skiriamos leidžiant vaiką į privatų darželį, bet tikrai padėjo. Jų dėka sukurta apie tūkstantis vietų. Vidutines pajamas gaunantys vilniečiai galėjo naudotis privačių darželių paslaugomis, atlaisvindami vietą mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
– Tačiau ir likę 5 tūkstančiai bedarželių vaikų – dar nemažas skaičius. Kas toliau, nejaugi išsiversite be naujų darželių?
– Mūsų koalicija turi ir tolesnių veiksmų strategiją. Pirmiausia, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms atiduosime tuščias, apleistas savivaldybei priklausančias patalpas. Jas remontuojame ir čia galės įsikurti darželiai. Dabar numatytos trys patalpos Justiniškėse, Žirmūnuose ir Subačiaus gatvėje.
Kadangi Vilnių slegia didelės skolos, tada naujiems darželiams statyti nuomosime sklypus privačiam verslui, su konkrečia paskirtimi ten statyti būtent darželius.
– Bet ne viskas sklandžiai pavyko su 100 eurų kompensacija. Argi ja nepasinaudojo privatūs darželiai kaip dingstimi padidinti mokesčius tėvams?
– Viliniuje yra apie 60 privačių darželių. Jei pamenate, mūsų kadencijos pradžioje buvo pasirašytas garbės memorandumas su 40 privačių darželių, kad jie nepagrįstai nedidins mokesčių. Iš jų tik vienas pabrangino paslaugas už maitinimą. Taip pat Austėjos Landsbergienės darželių tinklas padidino mokestį 30 eurų, bet jie nepasirašė memorandumo. Tad galima diskutuoti, ar pabranginta dėl 100 eurų kompensacijos, ar dėl kitų priežasčių.
– Jūs taip pat sakėte turintis receptą, kaip sumažinti didžiulę Vilniaus miesto skolą. Ar to recepto esmė – tik uždaryti brangiai atsieinančius, ambicingus A.Zuoko projektus, tokius kaip „Air Lituanica“? Ar daug pavyko sutaupyti uždarius nacionalinę oro linijų bendrovę?
– „Air Lituanica“ kasmet sudarydavo apie 20 proc. deficito skylę metiniame biudžete. Tačiau anaiptol ne vien brangių projektų atsisakymas padeda sutaupyti. Svarbu yra racionaliai naudoti savivaldybės lėšas, tarkime, mažinant ne pačių būtiniausių komandiruočių skaičių. Ir dar svarbus yra Vilniaus pozicionavimas skirstant gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šioje srityje pasiekta pažanga, bet dar nepakankama.
Per pusę metų Vilniaus skolą pavyko sumažinti 16 milijonų eurų. Deja, liko dar daug – apie 340 milijonų eurų.
– Ar išliko didelės skolos savivaldybės įmonėms? Ar nevėluoja atlyginimai apšvietėjams, kiemsargiams? Nebijote sulaukti piketų, streikų?
– Ko jau ko, skolų tai tikrai turime! Streikai ir piketai ne blogiausia. Blogai, kai savivaldybės įmonių darbininkai dirba tik už minimalią algą ir ta pati vėluoja. Skolos sumažėjo, bet tikrai problema, deja, lieka neisšpręsta.
– Perėmęs Vilniaus savivaldybės vairą raminote savivaldybės specialistus ir neigėte gandus, kad išvaikysite „A.Zuoko komandą“, karjeros pareigūnus. O kaip nutiko iš tikrųjų? Ar daug departamentų direktorių, skyrių vedėjų pakeitėte?
– Tikslų skaičių galėsiu pasakyti po lapkričio 1 dienos, kai darbuotojai darbuotojai išeis pagal paskelbtą savivaldybės pertvarką. Taip, išeis kelios dešimtys darbuotojų, tarp jų yra ir departamentų direltorių, ir skyrių vedėjų. Bet tai – nevienareikšmis procesas. Viena vertus, tai yra struktūros pagerinimo pasekmė.
Mes neatsisakėme tikslo pasiekti, kad visi savivaldybės struktūriniai padaliniai dirbtų kaip viena visuma, o ne kaip iki šiol, kai dešinė nežinojo, ką daro kairė. Atsisveikinome su kai kuriais savivaldybės įmonių vadovais, skyrių vedėjais. Išėjo ir patys vadovai savo noru, gal nusprendę, kad naujas veikimo stilius jiems netinka. O tai, manau, tik į naudą mūsų kadencijos siekiams įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
– O kodėl jums užkliuvo startuolių projektas Sapiegų parke, pagal kurį kuriamas technologijų miestelis „Vilnius Tech Park“, kurį įgyvendinus Vilniuje įsikurs silicio slėnis, ptasidės istorinio parko atstattymas? Ar vis tik ne todėl jį pristabdėte, kad tai A.Zuoko puoselėtas projektas?
– Tikrai ne todėl, mes pritariame projekto tikslams, jie labai kilnūs ir naudingi miestui. Bet kaip neretai būna, po gražiais tikslais slypi abejotinų dalykų.
Mes nustebome, kai pirvatūs savivaldybės partneriai iškėlė papildomas sąlygas. Investuotojai paprašė ne tik perduoti jiems savivaldybės pastatus nuomoti, bet ir leisti įkeisti bankas pajamas iš tos nuomos. Kitaip tariant, investuotojas dar norėjo įkeisti bankui iš savivaldybės turto išspaustas pajamas. Taigi toks keistas vaizdas atrodo – investuotojas investuoja ne savo lėšas. Tai ne investavimas, o skolinimasis, įkeičiant savivaldybės būsimas pajamas.
Tada pradėjome kapstytis giliau, atidžiau pažvelgėme į įsipareigojimus. Investuotojas, pavyzdžiui, neįtikino mūsų, kad naujų darbo vietų kūrimas nebus tik tų pačių darbo vietų perkėlimas, tarkime, iš Žirmūnų į Antakalnį, o ne naujos darbo vietos.
– Transporto spūsčių Vilniuje turbūt neliktų tik tuo atveju, jei apsisuktų laiko ratas ir grįžtume į kunigaikščio Gedimino laikus. Didmiestis yra didmiestis, bet ar neįmanoma padaryti taip, kad iš Pašilaičių ar Fabijoniškių nereikėtų važiuoti į darbą centre pusantros valandos?
– Įmanoma. Mes atlikome išsamius tyrimus ir nustatėme šešias problemines, siauras sankryžas, transporto žiedus, dėl kurių kemšasi transporto arterijos. Trys iš tų sankryžų susijusios su Vakariniu aplinkkeliu – žiedas tarp Geležinio Vilko, Žalgirio gatvės, nusileidimas Ukmergės gatve, Rygos – Buivydiškių – Laisvės prospekto linijų susikirtimas, T.Narbuto gatvė. Po metų, kai bus baigta Vakarinio aplinkkelio III-jo etapo statyba, šiose vietose spūsčių neliks.
Nesusijusios su aplinkkeliu spūsčių vietos yra Minsko plento ir Liepkalnio gatvių sankirta – ten jau pradėta planuoti dviaukštė sankryža. Po to Žirmūnų ir Antakalnio žiedai yra probleminiai, ir pati sudėtingiausia – Ozo ir Kalvarijų gatvių sankryža. Kitais metais planuojama praplatinti dalį Kalvarijų gatvės.
Taip pat raginame vairuotojus važinėti kultūringai, nestovinėti ties sankryžomis. Tam ir nubrėžtos geltonos linijos.
Apskritai, spūsčių problema turi būti sprendžiama kompleksiškai, neužtenka vien aplinkkelių. Reikia gerinti ir viešojo transporto kokybę, dviračių takus įrengti ten, kur didžiausias poreikis. Dviračių infrastruktūrą reikėtų plėsti taip, kad vilniečiams būtų patogu važinėti iš šiaurinės miesto dalies – Fabijoniškių, Pašilaičių, o taip pat iš Jeruzalės gatvės pusės.
– Pradėtos tvarkyti Neries krantinės. Kiek užtruks, kol vilniečiai galės vaikščioti upės pakrantėmis, važinėti dviračiais, nebijodami patirti traumų?
– Sutvarkyti pakrantes taip, kad žmonės galėtų drąsiai vaikščioti takais, manome per metus, jei leis oro sąlygos. Dar negaliu pasakyti visos remonto darbų sumos, bet turėtų užtekti apie dviejų milijonų eurų. Upė yra dovana bet kuriam miestui, tad ir Vilniui būtų gėda neišnaudoti Neries teikiamų galimybių poilsiui, turizmui.
– Tik išrinktas Vilniaus meru sakėte, jog kuo aukščiau kylate karjeros laiptais, tuo mažėja jūsų atlyginimas. Kai dirbote Laisvosios rinkos institute, Teisingumo ministru, jūsų atlyginimas buvo didesnis, nei tapus sostinės meru. Ar dabar jaučiate nepatogumų dėl sumažėjusių asmeninių šeimos pajamų? Galbūt žmona jums, einant į darbą, sumuštinius sutepa ir sudeda į dėžutę, kaip kad senovės lietuvių karžygiams moterys paviržio (užkandžio) į skepetaitę suvyniodavo? – Merams tačiau buvo padidinti atlyginimai, todėl didelių nuostolių nepatyriau. Karštiems pietums užtenka (juokiasi). Tik laisvo laiko mažiau, nei tada, kai buvau Seimo narys. Formaliai mero darbo laikas normuotas, bet iš tiesų yra kitaip. Neretai būna taip, kad net būnant su šeima, žaidžiant su vaikais galvoje sukasi mintys apie darbą. Kartais geriausios idėjos išnyra galvoje apskritai ne darbo, o laisvalaikio metu. – Vilnius vienintelis Lietuvos miestas, kuriame gyventojų nemažėja, o daugėja. Jaunuomenė čia ypač veržiasi, iš visų Lietuvos kampelių. O jei pažvelgtumėte į Vilnių ne kaip meras, politikas, o statistinio vilniečio akimis, objektyviai – ar mūsų sostinė jaukus, patogus miestas gyventi, auginti vaikus?
– Na, tobulas jis tikrai nėra. Jei sakyčiau, kad tobulas, natūraliai kiltų klausimas – ką gi aš, kaip meras čia nuveiksiu (juokiasi). O jei pažvelgti objektyviai... Manau, kad Vilniuje tikrai galima gyventi gana patogiai. Nepaisant spūsčių, darželių trūkumo, kitų problemų.
Kaip Europos valstybės sostinė, palyginti nebrangus, daug viešųjų erdvių, grynas oras, daug žaliųjų zonų, vanduo iš čiaupo – geriamas. Kompaktiškas. Paslaugos pakankamai aukšto lygio. Bet ne tobulas, dar ne.
