Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Eduardas Šablinskas.
„Paskutiniais metais, ypač išvažiavimuose iš miestų, kur buvo daugiausiai dislokuotos degalinės, atsidarė parduotuvių ir įvairių prekybos centrų, kuriuose prekiaujama alkoholiu. Todėl siūlymas visiškai uždrausti prekiauti alkoholiu degalinėse iš esmės neduos jokios naudos, kadangi alkoholio bus galima įsigyti vos už kelių ar keliolikos metrų“, – sako parlamentaras E. Šablinskas.
Jo duomenimis, prekyba alkoholiniais gėrimais stacionarių degalinių parduotuvėse sudaro tik 1,9 proc. nuo bendros mažmeninės alkoholio prekybos šalyje. „Uždraudus prekiauti degalinėse (šiuo metu alkoholiu prekiauja apie 200 degalinių) iš esmes efekto, kuriuo siekiama sumažinti alkoholio prieinamumą, nebūtų pasiekta. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad galima riboti tiek alkoholio, tiek tabako pardavimo prieinamumą, bet tik vienodomis, nediskriminacinėmis sąlygomis“, – sako E. Šablinskas. Jo teigimu, siūlomos pataisos užtikrintų mažmeninės prekybos lygiavertiškumo principą.
Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, draudžiančios prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, buvo priimtos 2011 m. gruodžio 23 d., jų įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2016 m. sausio 1 d.
Šių metų rugsėjo mėnesį ELTA skelbė, kad Ministrų kabinetas nepritarė, kad draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse terminas būtų atidėtas iki 2019 m. sausio 1 d. Vyriausybė laikosi pozicijos, kad šis draudimas įsigaliotų nuo 2016 m. sausio 1 dienos, kaip ir buvo nustatyta anksčiau.
Be to, Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi derinti verslo ir visuomenės interesus ir prireikus gali nustatyti diferencijuotą reguliavimą.
Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri draustų alkoholio prekybą degalinėse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos Sąjungoje įvairius apribojimus alkoholio prekybai degalinėse taiko ir kitos šalys: Belgija, Kipras, Prancūzija, Malta, Suomija, Italija, Olandija, Švedija, Ispanija.
