Vien praėjusiais metais išlaikymo iš tėvų nesulaukė daugiau nei dvidešimt tūkstančių vaikų, mat suaugusieji tiesiog vengė atlikti šią savo pareigą. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė atsako į dažniausius klausimus apie vaiko išlaikymo priteisimą ir gresiančias bausmes už vengimą.
– Praėjusiais metais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, buvo įregistruota beveik dešimt tūkstančių ištuokų. Procesas, kiek tenka girdėti, komplikuojasi, kai kalba pasisuka apie porų, turinčių vaikų, ištuokas. Kokio dydžio išlaikymas skyrybų atveju gali būti prisiteistas? – Įstatymas nenumato konkretaus išlaikymo dydžio, nenustato jokių išlaikymo ribų. Civiliniame kodekse nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais, o vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė.
Vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 325 eurai. Reiškia, tėvai šią sumą turėtų pasidalyti per pusę. Jei tėvo ar motinos, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, gali būti priteisiamas ir mažesnis išlaikymas, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, neturi būti mažesnis už bazinę socialinę išmoką, kuri šiuo metu yra 38 eurai.
– O jei atžala serga, turi neįgalumą, įmanoma prisiteisti daugiau?
– Prioritetas visada teikiamas vaikui. Pavyzdžiui, vaikui, kuris yra gabus, papildomai mokosi muzikos ar dailės, dalyvauja konkursuose ar parodose, gali būti reikalingas didesnis išlaikymas. Taip pat didesnį išlaikymo dydį gali lemti specialūs vaiko poreikiai, tiesiogiai priklausantys nuo vaiko sveikatos būklės. Kad ir kokia sunki būtų tėvų materialinė padėtis, jie privalo dalį savo lėšų skirti vaikams.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismai, nagrinėdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti ir tai, dėl kokių priežasčių tėvo ar motinos turtinė padėtis yra sunki. Jei sunki turtinė padėtis susidarė dėl netinkamo elgesio, šiuo motyvu neturi būti vadovaujamasi sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus. Tiesa, nuo lygių dalių principo skirstant išlaikymo pareigą tarp tėvų galima nukrypti tik nustačius labai reikšmingą turtinį neatitikimą tarp tėvų turtinės padėties.
Pavyzdžiui, šių metų balandį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvų, gyvenančių skirtingose valstybėse, pareigos išlaikyti vaiką paskirstymo ir suformulavo taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius.
– Tenka sutikti ir tokių porų, kurios nėra išsituokusios oficialiai, tačiau negyvena kartu. Tokiu atveju įmanoma prisiteisti vaiko išlaikymą?
– Išlaikymas vaikams visiškai nepriklauso nuo to, ar tėvai oficialiai susituokę, ar gyvena kartu, ar skyriumi. Pareigą išlaikyti vaiką turi tėvas ir motina, kurie yra įrašyti vaiko tėvais jo gimimo liudijime. Abiejų teisės ir pareigos yra vienodos.
Pasitaiko net tokių atvejų, kai ir santuokoje kartu su šeima gyvenantis vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, o antrasis prisiteisia išlaikymą.
Tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi atskirai, gali sudaryti sutartį, numatančią tėvų pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus. Šią sutartį tvirtina teismas, o įsiteisėjusi nutartis patvirtinti tokią sutartį turi tokią pat galią kaip ir teismo sprendimas: jei viena iš šalių sprendimo nevykdo, kita šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.
– Statistiškai prieš dvejus metus Lietuvoje jaunuoliai iš tėvų namų išsikraustydavo sulaukę beveik dvidešimt šešerių. Pirmaujame studijuojančiųjų skaičiumi Europos Sąjungoje, tad dažnas minimo amžiaus jaunuolis šalyje studijuoja. Taigi galima daryti išvadą, kad daugelis jų studijų metais gyvena su tėvais ar jų išlaikomi.
Jei šeima nusprendžia skirtis ar gyventi atskirai vaikui jau sulaukus pilnametystės, jis gali tikėtis prisiteisti išlaikymą, jei vienas iš tėvų to nenorėtų daryti? Studijos juk pakankamai brangios ir vienam iš tėvų ne visuomet pakeliama tokia našta...
– Išlaikymą teismas gali priteisti ir tada, kai vaikas jau yra sulaukęs pilnametystės, tačiau jis dar mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje. Tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį jis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį ir profesinį išsilavinimą.
Tiesa, pilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimas sprendžiamas kitaip nei nepilnamečio vaiko.
-Kur pirmiausiai reikia kreiptis dėl išlaikymo prisiteisimo?
– Šeimos klausimai, ypač susiję su vaikų auklėjimu ir išlaikymu, yra labai asmeniški ir sudėtingi. Kas, jei ne patys tėvai, geriausiai žino, ko ir kiek reikia jų vaikui? Todėl kiekvieną ginčą, susijusį su vaikų auklėjimu ar išlaikymu reikėtų spręsti bendru tėvų susitarimu. Jei susitarti nepavyksta, ginčas, kilęs dėl vaikų išlaikymo sprendžiamas teisme. Šios kategorijos bylas nagrinėja apylinkių teismai. Tiesa, situacijos kiekvienu atveju yra labai skirtingos, todėl būtų tikslingiau pasikonsultuoti su advokatu, kuris patars, kokią kreipimosi į teismą formą pasirinkti, esant reikalui parengs procesinius dokumentus, padės surinkti reikiamus įrodymus.
– Jau kelerius metus netyla istorijos, kai, deja, tėvai vengia išlaikyti savo vaikus. Kokie atvejai gali būti konkrečiai įvardyti kaip „vengimas“?
– Tai atvejai, kai vienas iš tėvų, o kai kada ir abu, palikę vaikus Lietuvoje, išvyksta dirbti į užsienį ir neteikia vaikams išlaikymo, o su vaiku gyvenantiems asmenims nenurodo savo gyvenamosios, darbo vietos, tuo apsunkindami ir galimybę prisiteisti išlaikymą.
Taip pat atvejai, kai tėvai simuliuoja ligą, slepia savo gaunamas pajamas, ar turtą, dirba nelegaliai arba pagal verslo liudijimą ir teigia, kad pajamų negauna, o gaunamas lėšas skiria savo ar savo naujos šeimos poreikiams tenkinti.
Tipiškas bylos pavyzdys yra šių metų birželį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėta byla. Nutartimi teismas paliko galioti nuosprendį, kuriuo arešto bausme vienas asmuo buvo nuteistas už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nuteistasis, būdamas sveikas ir darbingas, dirbo ir gavo pajamas, tačiau žinių apie savo pajamų šaltinius, jų dydį, turtą neteikė, taip slėpdamas nuo nukentėjusiosios, auginusios ir išlaikiusios jų nepilnametį sūnų bei teismo antstolių, vykdžiusių teismo sprendimą dėl lėšų vaikui išlaikyti išieškojimo, reikšmingą informaciją.
Taip susidarė 6461,42 eurų įsiskolinimas. Nustatyta, kad tėvas tai darė sąmoningai, kerštaudamas vaiko motinai ir siekdamas išvengti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apie kurį jis žinojo, nustatytos pareigos išlaikyti vaiką.
– Kokia baudžiamoji atsakomybė už tokį vengimą taikoma?
– Baudžiamasis kodeksas numato, kad už vengimą išlaikyti vaiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Bausmės rūšį ir dydį, įvertinęs visas aplinkybes pagal bausmių skyrimo taisykles nustato teismas.
Kiekviena byla ir kiekviena situacija yra skirtinga, tačiau nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvieno atsakovo ar kaltinamojo norisi paklausti, ar jis pats teisingai pasvėrė savo vertybes? Ar tikrai pinigai ir turtas gali nusverti žmogaus ryšį su žmogumi, ypač tėvo ar motinos ryšį su vaiku?
