Priešininkai, atvirkščiai, teigė jog medžiotojas ir žvėris tokiu būdu atsiduria nelygiomis sąlygomis ir medžioklę su naktinio matymo žiūronais prilygino masinėms žudynėms. Įstatymo projektui po balsavimo nepritarta.
„Iš tiesų kiaulių maras yra labai pavojingas, šernų bandas reikia mažinti. Gerbiu medžiotojus, bet juk ir pati Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugija (LŽMD) pernai priėmė nutarimą, nepritariantį naktinio matymo prietasams. Vadinasi, yra pavojus, kad naudojant tokius prietaisus susidarys sąlygos pažeisti medžioklės etiką“, – kalbėjo įstatymo projekto preišininkas, liberalas Eugenijus Gentvilas.
Kitas liberalas, Eligijus Masiulis, pareiškė, jog Lietuvoje yra apie 30 tūkst. šernų ir maždaug tiek pat medžiotojų. Todėl šernus galima veiksmingai sumedžioti ir be specialių prietaisų.
„Jeigu, pavyzdžiui, pradės plisti azijinis stirnų maras ar vilkų tuberkuliozė, tai gal pyškinti žvėris medžiotojai ims iš automatinių ginklų?“, retoriškai klausė E.Masiulis.
Už naktinio matymo prietaisus ryžtingai pasisakė Seimo narys, lenktynininkas Stasys Brundza.
„Nesuprantu kilusios isterijos dėl šio įstatymo. Medžiotojai šmeižiami, vadinami žudikais. Bet pakalbėkite su kiaulių augintojais – jiems šernų platinamas maras yra peilis. Pagaliau, medžiotojai turi 100 tūkst. šautuvų, kurie galės būti panaudoti šaliai ginti. Nejaugi mes tik dieną šaudysime gindamiesi?“, – klausė S.Brundza.
Jis perskaitė rinkėjo laišką, kuriame rašoma, jog naktinio matymo prietaisus bus galima naudoti ir okupantams šaudyti.
Uoliausias medžioklės, naudojant naktinio matymo prietaisus, šalininkas Bronius Bradauskas priminė, jog LŽMD tokiems prietaisams nepritarė pernai, bet padėtis šiemet pasikeitė.
„Išnaikinti užkrato nešiotojų bandas yra valstybinis uždavinys, medžiotojai čia niekuo dėti“, – aiškino B.Bradauskas.
Jis dar kartą pabrėžė, jog medžioti naktį šernus naudojant specialiais matymo prietaisais yra humaniškiau, nes daugiau galimybių, kad žvėris bus nukautas pirmu šūviu, o ne šlitiniuos po girią sužeistas.
Įstatymas nepriimtas. Jo priešininkai argumentavo ir tuo, kad toks nutarimas būtų skirtas medžiotojų elito pramogai, bet neturėtų įtakos uždaviniui sumažinti šernų bandas.
Už Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas ketvirtadienį per priėmimą balsavo 39 Seimo nariai, bet 38 buvo prieš ir 13 susilaikė.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas siūlė priimti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Jis argumentavo, kad pakeitimai reikalingi norint užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui.
Tuo metu prieš pataisas protestuojantys laukinių gyvūnų gynėjai sakė, jog naktiniai taikikliai nesuderinami su medžioklės etika. Prieš pataisas balsuoti raginę parlamentarai taip pat sakė šitaip medžiotojus tiesiog norint sau pasilengvinti medžioklę.
Reguliuoti šernų populiaciją dėl afrikinio kiaulių maro pasiūlė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Veterinarai rekomenduoja, kad iki kitų metų balandžio 15 dienos viename medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau kaip 0,5 šerno. Jie taip pat siūlė leisti šernams medžioti naudoti naktinio matymo prietaisus ir taikiklius.
Šiuo metu ES naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama naudoti trijose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir kaimyninėje Latvijoje.
Šernai nešioja afrikinio kiaulių maro užkratą, o šis patenka į nedideliuose ūkius ir pradeda plisti tarp kiaulių augintojų. Lietuvoje šiemet nustatyti 78 afrikinio kiaulių maro židiniai su šernais ir 12 – kiaulių.
