Kiek vėliau kelių balsų persvara Seimas po pateikimo ėmėsi nagrinėti grupės parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti partnerystės galimybę. Kodekse įrašyta, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos pradeda veikti įsigaliojus įstatymui dėl partnerystės įregistravimo tvarkos. Už šio straipsnio išbraukimą balsavo 33 parlamentarai, prieš buvo 11 ir susilaikė 18 Seimo narių, projektus toliau svarstys Seimo komitetai.
Teisingumo ministerijos pateiktu projektu buvo siūlyta nustatyti, kad partnerystė yra vyro ir moters (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos. Bendras gyvenimas būtų pripažįstamas ir nesant sugyventinių notariškai patvirtinto pareiškimo, nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento.
Pataisas pristatęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis pabrėžė, jog Lietuvos gyventojų palankumas skirtingų lyčių partnerystei nuolat auga. „Buvo atlikti reprezentatyvūs tyrimai, apklausta visuomenė, ar pritariate civilinei partnerystei, kurią galėtų sudaryti tik vyras ir moteris, „taip“ atsakė 84 proc. mūsų gyventojų, „ne“ – 13 proc., 3 proc. nežinojo“, – sakė ministras.
Pataisas pateikusi Teisingumo ministerija sako jomis norinti apginti silpnesnius bendrai gyvenančius asmenis, nes dabar sugyventinių turtinius ginčus sprendžiantys teismai įvairiai vertina tokių asmenų nuosavybę, apginti vaikų teises.
„Minėtais įstatymų projektais siekiama reglamentuoti santuokos neįregistravusių, bet kartu gyvenančių ir šeiminius santykius kuriančių vyro ir moters teises ir pareigas, apsaugoti ne santuokoje gimusių vaikų ir silpnesnio partnerio, kuriuo dažniausiai būna moteris, interesus ir teises, kadangi teisinė apsauga būtų užtikrinta tuo faktinio gyvenimo kartu momento“, – sakė pataisas pristatęs J.Bernatonis.
Tačiau pataisoms oponavę parlamentarai tvirtino, jog įteisinus partnerystę tarp vyro ir moters Lietuva bus priversta leisti homoseksualių asmenų partnerystę, taip pat sakė, jog įteisinus vyro ir moters partnerystę bus sumenkinta šeimos reikšmė. Už partnerystę pasisakę parlamentarai tuo tarpu sakė, jog bendras gyvenimas kartu be santuokos yra plačiai paplitęs reiškinys ir tokių santykių įteisinimas atspindėtų realią situaciją.
Rimantas Jonas Dagys tvirtino, jog Teisingumo ministerijos teikiamų pataisų „esmė yra – pakeisti šeimą partneryste“.
„Ponas Bernatonis pasiūlė įtraukti partnerystę ne į kokį nors Civilinį kodeksą, o į Šeimos knygą, nors kai buvo kalba su Bažnyčios atstovais, buvo kalba apie šeštą knygą, kur civiliniai santykiai. Tai į Šeimos knygą įrašius, tai aišku, kad (partnerystė) yra šeima apie ką jūs čia pasakas pasakojate?“, – piktinosi konservatorius.
„Prieš tai teisingumo ministras kalbėjo, kad santuokos negalima prilyginti partnerystei, bet tai netiesa – pačiam įstatymo projekte kalbama, kad partnerystė kaip ir santuoka, neatsiejami dalykai nuo santuokos ir šeimos. Dabar įstatyme yra, kad neįregistravę santuokos sugyventiniai turi tikslą sukurti šeimyninius santykius, dabar šitie dalykai išbraukiami ir tiesiog nebelieka skirtumo tarp šeimyninio santykio ir partnerių santykio. Jei mes kalbame, kad pas socialdemokratus yra strateginis tikslas naikinti šeimos instituciją, taip ir kalbėkime“, – sakė Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys.
Seimo narių Mišrios grupės atstovas Vytautas Antanas Matulevičius tuo tarpu ragino kolegas pasižiūrėti, kaip realiai gyvena žmonės. „Galima gyventi kaip stručiams įkišus galvą į smėlį, o galima tą galvą ištraukti ir pažiūrėti į tikrovę ir pamatytume, kad ne santuokoje, arba, kaip liaudyje sakoma, susidėję gyvena daugybė jaunų žmonių, gal negražus tas žodis. Tai dabar mes suteiksime jiems galimybę būti ne susidėjusiais, o būti partneriais, tai tikrai būtų žingsnis į priekį. Seimas neturi bėgti įvykių priešaky, bet ir neturi atsilikti nuo gyvenimo“, – kalbėjo V.A.Matulevičius.
Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos buvo numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.
Seime keli liberalai ir socialdemokratai yra įregistravę kitą įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Seime – kaltinimai
Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis, antradienį pateikęs siūlymą leisti notarams nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, Seime sulaukė kaltinimų, kad kėsinasi į santuokos ir šeimos instituto šventumą.
„Kodėl jūs taip nužeminote santuokos institutą, kuris yra pagrindas mūsų šeimos, ypač šioje demografinėje situacijoje? Norite galutinai sunaikinti šitą instituciją kaip reiškinį?“ – projektu piktinosi konservatorius Rimantas Dagys.
„Kita vertus, kas čia per noras sistemiškai iš jūsų pusės sunaikinti santuoką kaip tokią, per įvairiausius projektus. Gal baikite vieną kartą tyčiotis iš santuokos ir griauti mūsų valstybę“, – teigė jis.
Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Gylys pareiškė, kad Teisingumo ministerijos rengtos Civilinio kodekso pataisos – rimtas žingsnis prieš šeimą.
Kito šios grupės nario Povilo Urbšio teigimu, tokiu būdu santuoka prilyginama greitojo kredito paėmimui, nuvertinama.
Pagal projektą, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, notarui turėtų pateikti rašytinį patvirtinimą, kad daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje sutartyje sutuoktiniai turėtų aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant klausimus ir kitas savo turtines teises ir pareigas.
Dabar ištuoką galimą gauti tik teisme. Pasak teisingumo ministro J.Bernatonio, projektas palengvintų teismų darbą. Anot jo, dabar teisėjai sugaišta daug laiko ištuokų byloms ir negali skirti pakankamai dėmesio tikriems civiliniams ginčams.
„Čia daugiau yra fakto nustatymas, kai žmonės abu sutaria, kad jie negali gyventi kartu. Veidmainiauti ir išlaikyti santuoką ne visuomet yra geriausias kelias“, – tvirtino ministras.
„Noriu pareikšti, kad labai gerbiu santuokos institutą, tiek pats savo gyvenimu tai parodžiau, tiek teisės aktais, kuriuos rengė Teisingumo ministerija. Jūsų tokie pasvaičiojimai apie pažeminimą santuokos instituto tikrai ne vietoje“, – pareiškė jis.
J.Bernatonis akcentavo, kad notarai galėtų nutraukti tik civilines santuokas, bažnytinių šios pataisos nereguliuotų.
Iš pradžių parlamentarai buvo pritarę jo pateiktoms pataisoms, tačiau J.Dagiui pareikalavus perbalsuoti, projekto rėmėjų sumažėjo nuo 42 iki 38, ir jis grąžintas tobulinti.
„Laikas uždrausti skyrybas, ir tokiu būdu šeimos instituto svarbą pakelti į valstybinį lygį“, – po perbalsavimo ironizavo liberalė Dalia Kuodytė.
