Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, paklausta, kas daroma, kad dėl studijų kokybės kritikuojami universitetai būtų jungiami ar uždaromi, sakė: „Nebuvo ta kryptimi dirbama daug metų. Tikėtis, kad susijungus universitetams, bet struktūrai nepasikeitus iš esmės kažkas pasikeis, nerimta. Turime kalbėti ne apie pačių universitetų jungimą, bet bendras programas, bendradarbiavimą, bendrų komandų mokslo projektus.“
Ministrė pabrėžė, kad ir toliau mažėjant gyventojų skaičiui mažės ir stojančiųjų į universitetus, tad toks tinklas, koks yra dabar, negalės išgyventi. „Jis yra per didelis, ir pačios aukštosios mokyklos turės priimti sprendimus. Ar įsivaizduojate dirbtinį aukštųjų mokyklų uždarymą? Tai ne sprendimas, o sankcijos, kurios, mano manymu, būtų neteisingos“, – kalbėjo ministrė ir patikino, kad kiekviena aukštoji mokykla turi pati galvoti, kaip išspręsti susiklosčiusią problemą, o valstybės uždavinys išlaikyti jaunus žmones Lietuvoje.
Pasak jos, jau šiandien akivaizdu, kad kai kurios studijų programos per smulkios ir jų per daug: „Juk negalime mokyti 5–7 studentų... Pirmieji žingsniai jau žengti – formuojasi mažųjų universitetų klasteris, ieškome rekomendacijų, kaip spręsti esamas problemas. 25 proc. padidintos doktorantų stipendijos,“ – padarytus darbus vardijo ministrė.
Ministrė žada naują stojamąjį į aukštąsias mokyklas balą
Nors valstybės pozicija – nefinansuoti prastai besimokančių studentų studijų valstybės lėšomis, bet kai kurių aukštųjų mokyklų stojamasis balas buvo vos 2,88 iš galimų dešimties.
„Tai įstatymo keitimo klausimas. Planuojama patvirtinti stojamąjį balą, kurio aukštosios mokyklos negalės rinktis, ir visi turės šios įstatymo laikytis. Tikiuosi, kad pasiseks šią nuostatą patvirtinti Seime iki Naujųjų metų“, – sakė A. Pitrėnienė ir patikino, kad kol kas neaišku, koks tai turėtų būti balas.
Stojančiųjų kasmet mažėja
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovė Jurgita Petrauskienė teigė, kad stojančiųjų į aukštąsias mokyklas kasmet mažėja. „Aukštasis mokslas Lietuvoje yra labai populiarus, esame vieni iš lyderių. Vis dėlto, palyginti su 2012-ųjų duomenimis, šiemet į aukštąsias mokyklas stojo 20 proc. mažiau žmonių. Aukštosios mokyklos susiduria su iššūkiu, nes paklausa mažėja, o institucijų tinklas išlieka lygiai toks pats, studijų programų net daugėja.“
Didėjant konkurencijai tarp aukštųjų mokyklų vis didesniu iššūkiu tampa aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas.
„Šiemet atliktas palyginamasis veiklos vertinimas, buvo įvertintos visos aukštojo mokslo institucijos. Esama vieno sisteminio iššūkio – tai mokslo ir studijų valdymas. Reikia rasti sprendimus, kaip tai daryti efektyviai besikeičiant sąlygoms“, – kalbėjo J. Petrauskienė ir pabrėžė, kad itin svarbu atsižvelgti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius.
