Šiemet savižudybe gyvenimą baigė jau trys sulaikytieji.
Kas skatina už grotų patekusius žmones pakelti ranką prieš save? O gal savižudybių areštinėse statistika tėra tik bendros savižudybių statistikos šalyje atspindys?
Lietuvoje dėl savižudybių netenkama tris kartus daugiau žmonių nei jų žūva avarijose.
Sulaikytasis skundėsi, kad yra mušamas
Įtariant savo draugės 14-metės Vitos M. nužudymu sulaikytas Ž.Litvinas kameroje pasikorė naktį į rugsėjo 14-ąją.
Prieš tai kelis kartus svainiui telefonu skambinęs vaikinas skundėsi, kad pareigūnai jį muša ir verčia prisipažinti tuo, ko jis nepadarė.
Po Ž.Litvino savižudybės buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai: vienas – dėl mirties priežasties nustatymo, kitas – dėl piktnaudžiavimo.
Nors jau prabėgo mėnuo, tačiau tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo atliekantys pareigūnai dar nėra gavę paskirtų ekspertizių išvadų, o tyrimas dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo taip pat nepasistūmėjo į priekį – įtariamųjų kol kas nenustatyta.
Kameroje išvėrė tik pusdienį
Jei viltis nustatyti šio dvidešimtmečio jaunuolio savižudybės priežastis dar rusena, to negalima pasakyti apie kitą mįslingą savižudybę policijos komisariate.
Naktį į rugsėjo 4-ąją Raseinių rajono policijos komisariato laikino sulaikymo kameroje pasikorė pusdienį čia praleidusi 54 metų šio rajono gyventoja.
Moteris buvo sulaikyta ir į komisariatą pristatyta už girto pasirodymą viešoje vietoje.
Į laikino sulaikymo kamerą ši Raseinių rajono gyventoja pateko po to, kai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams ir kėlė triukšmą gatvėje.
Į Šienlaukio kaimą dėl čia kilusio šeimyninio konflikto Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai buvo iškviesti rugsėjo trečiosios pavakare.
Moteriai pasiūlė eiti namo
Policininkus išsikvietusi 54 metų moteris tvirtino, kad jos sugyventinis smurtauja. Atvykę pareigūnai išsiaiškino, kad namuose vyras nesmurtavo, o buvo apkalbėtas neblaivios sugyventinės.
Tai, kad namo šeimininkas neskriaudė savo gyvenimo draugės, policininkams patvirtino ir šeimyninio barnio liudininkais tapę šios poros pažįstami.
Kadangi moteris nesiliovė reikšti pretenzijų sugyventiniui, jai buvo pasiūlyta gyvenimo draugo namus palikti ir eiti į savuosius. Ši moteris gyveno kitame kaime.
Tokiam reikalavimui paklususi moteris išėjo lauk, tačiau namo nepasuko, o kiek paėjusi ėmė triukšmauti ir skeryčiotis.
Iškvietė greitąją pagalbą
Policininkai triukšmadarę sulaikė ir parsivežę į komisariatą ją išblaivinimui uždarė į laikino sulaikymo kamerą.
Už grotų 17 val. 35 min. patekusi moteris prieš vidurnaktį pabandė pasikarti. Tai pastebėję pareigūnai puolė sulaikytąją gelbėti. Buvo iškvieti medikai, kurie nelaimėlę gaivino, tačiau beteikiant pagalbą ji mirė.
Už girto pasirodymą viešoje vietoje šiai moteriai būtų grėsęs įspėjimas arba bauda nuo aštuonių iki keturiolikos eurų.
Žudosi neradę kito pasirinkimo
Kodėl moteris, kuriai negrėsi sunki bausmė, patekusi už grotų pakėlė ranką prieš save?
„Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų.
Savižudybės riziką ypatingai padidina alkoholio ar kitų psichiką veikiančių priemonių vartojimas“, – portalui lrytas.lt sakė Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė.
Pasak specialistės, savižudžiai dažniausiai jaučiasi siaubingai izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją.
Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti.
Pernai nusižudė 930 žmonių
„Bandymai žudytis, mintys apie savižudybę dažnai yra požymis, kad žmogus nepajėgia susidoroti, dažniausiai dėl kokio nors įvykio ar dėl daugelio įvykių, kurie jam yra labai traumuojantys ar kankinantys.
Dažniausiai šitie įvykiai praeis, jų poveikis galės būti sušvelnintas arba jų neįveikiamumas palaipsniui išnyks, jei žmogus galės priimti konstruktyvius sprendimus apie savo elgesį krizinėje situacijoje, kai ji yra pačioje blogiausioje stadijoje“, – sakė A.Ivoškienė.
Visuomenės sveikatos biuro specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad dėl savižudybių šalyje netenkama tris kartus daugiau žmonių nei jų žūva avarijose. Pernai Lietuvoje nusižudė 930 žmonių (769 vyrai ir 161 moteris), o dėl eismo įvykių žuvo 325 žmonės (241 vyras ir 84 moterys).
Patekę už grotų bando kartis
Du žmonės pernai nusižudė patekę į areštinę. Abu sulaikytieji pasikorė. Šiemet gyvenimą savižudybe baigė jau trys policijos pareigūnų sulaikyti ir į laikino sulaikymo kamerą uždaryti asmenys.
Kas daroma, kad tokių mirčių būtų išvengta, kad dėl sulaikymo ar kitų priežasčių stresą patyrę žmonės būtų apsaugoti nuo neapgalvotų poelgių?
„Iš sulaikytų asmenų atimami draudžiami daiktai. Dažniausiai sulaikytieji žaloja save turimomis priemonėmis ar bando kartis.
Tam naudojamos patalynės komplektai, paklodės, batų raišteliai, kiti pasitaikę daiktai. Yra netgi bandymų pasikarti ant lovos krašto.
Dažniausiai pareigūnai pastebi tokius bandymus ir užkerta jiems kelią“, – portalui lrytas.lt sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Kilus įtarimui – ypatingesnė priežiūra
Pasak R.Matonio, pareigūnai privalo užtikrinti nuolatinį sulaikyto asmens elgesio stebėjimą, kad būtų išvengta nepageidaujamų veiksmų, pavyzdžiui pamainos pareigūnų užpuolimo, savavališko pasišalinimo, susižalojimo ir panašiai.
Jei į komisariatą pristatytas asmuo pasiskundžia dėl sveikatos sutrikimo ar pareigūnai pastebi, kad sulaikytojo sveikata pablogėjo, privalu organizuoti šio asmens medicininę apžiūrą ir suteikti pirmąją medicinos pagalbos.
„Neatidėliotina pagalba suteikiama pasiklydusiems, pasimetusiems vaikams, pamestinukams, vaikams, likusiems be tėvų ar teisėtų atstovų globos, taip pat suaugusiesiems, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, ir kitiems asmenims, kuriems dėl jų fizinės ar psichinės būklės reikalinga neatidėliotina pagalba.
Pristačius asmenį, kuriam reikalinga neatidėliotina pagalba, į operatyvaus valdymo padalinį, budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas, turi organizuoti būtinosios pagalbos pristatytajam suteikimą, prireikus susisiekti su atitinkamomis institucijomis, kad būtų išspręsti neatidėliotinos pagalbos suteikimo klausimai“, – sakė R.Matonis.
Jei bendraudami su sulaikytu asmeniu pareigūnai pastebi, kad jis yra nestabilios psichikos, ar kyla įtarimų, kad jis gali save žaloti, tokiam asmeniui skiriama ypatingesnė priežiūra.
