Ar bent per 2019 metų savivaldos rinkimus piliečiai jau galės balsuoti ir internetu? Šios viltys vis dar abejotinos, nors Teisingumo ministerija parengė elektroninio balsavimo sistemos sukūrimą ir jos saugumo principus numatantį įstatymo projektą ir pateikė jį Seimui.
Dar 2007 metais G.Kirkilo Vyriausybė pasiūlė įteisinti elektroninį balsavimą, bet tam nepritarė Seimas. Vėliau ne kartą buvo grįžtama prie šios idėjos. Iš pradžių svarstyta, kad reikia leisti rinkėjams balsuoti internetu 2012 metų Seimo rinkimuose, po jų kalbėta apie 2014 metų prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.
Vėliau Seimas buvo bergždžiai raginamas bent šįmet leisti internetu rinkti savivaldybių tarybas ir merus. O šiais metais Seimas atmetė ir naujausius tokių įstatymų projektus.
Parlamentarai priešinasi elektroniniam balsavimui, neva abejodami, ar pavyks garantuoti rinkimų rezultatų skaidrumą.
Iš tiesų ir kai kurie informacinių technologijų specialistai nevengia pagąsdinti visuomenės, kad toks balsavimas yra nesaugus, nes piktavaliai gali įsibrauti į interneto sistemas ir suklastoti rinkimų rezultatus.
Tokias kalbas dar paskatino nepriklausomais ekspertais prisistačiusių specialistų iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Suomijos pernai pavasarį paskelbtos išvados, kad Estijos balsavimo internetu sistema yra nesaugi, rinkimų rezultatus galima klastoti. Jie net rekomendavo šiai šaliai skubiai grįžti prie tradicinio balsavimo.
Bet estai šių specialistų nepaklausė, o jų perspėjimai pravers tik stiprinant balsavimo sistemos apsaugą nuo galimų kibernetinių atakų.
Nors nuolat tobulėjant technologijoms įsilaužimo grėsmės nėra visai laužtos iš piršto, pavojaus perdėti taip pat nevertėtų.
Neseniai Lietuvoje viešėjęs už bendrą skaitmeninę rinką atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, buvęs Estijos premjeras A.Ansipas tvirtino, kad jo šalyje elektroninis balsavimas visiškai pasiteisino, o rizika mažesnė nei važiuojant automobiliu. Ir retoriškai klausė: kodėl bijome internetui patikėti savo balsus labiau nei pinigus?
Estai elektroniniu būdu balsuoja nuo 2005 metų ir iki šiol nebuvo pastebėta jokių klastočių. Tai patvirtina ir faktas, kad palyginti nedaug skiriasi balsavimo įprastu būdu ir internetu rezultatai.
Be abejo, būtina nuolat atnaujinti ir tobulinti balsavimo sistemos apsaugą, bet tokie pat reikalavimai taikomi ir elektroninei bankininkystei, tik niekam nešauna į galvą, kad reikėtų jos iš viso atsisakyti.
Estijos patirtis pamokoma. Estai prieš dešimtmetį pirmieji pasaulyje ėmė balsuoti internetu ir tai atkreipė visos Vakarų žiniasklaidos dėmesį, padėjo Estijai susikurti labai pažangios, šiuolaikiškos šalies įvaizdį.
Šiuo požiūriu Lietuva jau smarkiai pavėlavo, nes internetu dabar balsuojama ir JAV, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, tokią balsavimo sistemą kuria Suomija, dar kelios šalys.
Suprantama, estai turbūt ne dėl šalies reklamos įdiegė elektroninio balsavimo sistemą. Svarbiausia, kad tai pasiteisino politiniu požiūriu.
Teigiama, kad balsuodami internetu estai sugaišta vos porą minučių, jie tai gali padaryti iš bet kurios vietos jiems patogiu metu.
Kita vertus, mūsų Šiaurės kaimynų patirtis rodo, kad elektroninis balsavimas ne iš karto ir nelabai smarkiai padidina balsuojančių piliečių gretas.
Bet sulig kiekvienais rinkimais vis daugiau žmonių renkasi balsavimą internetu. Per dešimtmetį taip balsuojančių estų dalis išaugo nuo 1 proc. iki maždaug ketvirtadalio rinkėjų. Pastaruosiuose Estijos parlamento rinkimuose dalyvavo rekordiškai daug – net 62 proc. balso teisę turinčių šios šalies piliečių.
Tikėtina, kad panašūs procesai vyktų ir įdiegus elektroninį balsavimą Lietuvoje.
Žvelgiant į ateitį netgi svarbiau už bendrą rinkėjų aktyvumo skatinimą yra tai, kad internetu daug noriau balsuoja jaunimas. Itin didelę emigraciją išgyvenančiai Lietuvai tai ir galimybė sudaryti sąlygas balsuoti užsienyje gyvenantiems lietuviams.
Aišku, visa tai supranta ir politikai, bet turbūt daugelį partijų labiausiai ir baugina galimas gausesnis jaunimo bei emigrantų dalyvavimas rinkimuose, o kalbomis apie balsavimo rezultatų klastojimo pavojų tik pridengiamos tikrosios priešinimosi šiai naujovei priežastys.
Juk politikų baimės akys didelės, nors Estijos pavyzdys rodo, kad elektroninis balsavimas menkai keičia partijų rinkimų rezultatus.
Žinoma, Lietuvoje gali būti ir kitokia padėtis, ypač jei ilgainiui vis daugiau žmonių balsuotų internetu. Vyresnio amžiaus rinkėjų balsais besiremiančių partijų pozicijos gal kiek ir susilpnėtų. Bet ar tai rimta priežastis atsisakyti elektroninio balsavimo?
Seimas artimiausiu metu turės apsispręsti, ar bus palaimintas elektroninio balsavimo sistemos kūrimas. Tai būtų dar tik pirmas realus žingsnis įteisinant šį balsavimo būdą.
Bet parlamentarų sprendimas jau atskleis, kas labiausiai bijo į šalies politinį gyvenimą įtraukti daugiau jaunimo ir emigravusių Lietuvos piliečių.
