Šiuo metu Italijoje pabėgėlių perkėlimą planuojantis vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius aiškino, kad Lietuvoje informacija apie lankstinukus buvo suprasta visiškai neteisingai.
„Tai tikrai nebūtų tokie lankstinukai, kurie dalijami pabėgėliams, kad jie atvažiuotų į Lietuvą. Tai būtų informacija migracijos pareigūnams, kurie sudaro sąrašą ir turi ryšį su tais žmonėmis. Tikslas būtų informuoti apie mūsų šalį Graikijos ir Italijos pareigūnus, kurie atliks pirminę atranką“, – portalui lrytas.lt pasakojo viceministras.
Pasak E.Jankevičiaus, jeigu kartais koks siras, irakietis ar Eritrėjos gyventojas paklaustų kokio klausimo, vietos pareigūnas būtų su ta informacija susipažinęs ir galėtų atsakyti, kas ta Lietuva ir kas čia pabėgėlių laukia.
Esą Italijos ir Graikijos pareigūnams žinių apie Lietuvą tikrai netrūksta, tik žmonės nežino, kokia mūsų integracinė sistema: ar pabėgėliai bus apgyvendinti Pabradėje, ar Rukloje, kokios bus gyvenimo sąlygos, ar jų vaikai galės lankyti darželį arba mokyklą, ar šalyje kalbama angliškai.
Spręs Europos Komisija
Ateinančią savaitę Europos Komisija renkasi į posėdį ir turėtų nuspręsti, kaip šalys turi parengti informacinę kampaniją ir kokią medžiagą pateikti.
„Kitą savaitę atsakysime apie tų lankstinukų turinį, ar apskritai tokių lankstinukų bus. Daugiau kalbama apie bendrą komunikaciją, kuri bus taikoma pareigūnams ir pabėgėliams“, – sakė Vyriausybės sudarytos komisijos pirmininkas, vicekancleris Rimantas Vaitkus.
Pasak komisijos pirmininko, tikslas yra ne vilioti pabėgėlius, bet suteikti jiems reikiamos informacijos. Su pabėgėliais dirbantys pareigūnai glaustos informacijos lauks ir iš kitų Europos valstybių.
„Europos Komisija sako, kad valstybėms narėms reikėtų parengti informacinį pranešimą, kuriame būtų parašyta, kas tų žmonių laukia. Į Graikiją buvo atvykęs Europos Komisijos atstovas ir tai sakė“, – teigė viceministras E.Jankevičius.
Ne paslaptis, kad Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš Eritrėjos, Sirijos bei Irako, o vieną šeimą norima priglausti jau artimiausiu metu.
Nepasiruošę perkėlimui
Praėjusią savaitę Lietuvos E.Jankevičius su delegacija su lankėsi pabėgėlių stovyklose Graikijoje. Lietuviai su pabėgėliais tiesiogiai nebendravo.
„Negalima sakyti, kad jie nenori atvykti. Jie dar nėra įsteigę stovyklų ir nepasiruošę perkėlimui į Europos Sąjungą. Buvo paklausta tik dviejų šeimų, o paskelbta taip, kad visi nenori“, – piktinosi viceministras.
Lietuvos delegacija išvyko į Graikiją ir Italiją pasiruošti perkėlimui ir įvykdyti Europos Tarybos sprendimo. „Reikia susipažinti su pareigūnais, susitelkti į perkėlimą, pažiūrėti, kurioje vietoje galima atlikti saugumo patikras, kaip vyksta sveikatos patikrinimas“, – kalbėjo viceministras.
Kada Lietuva priims pirmuosius pabėgėlius, dar neaišku. Viceministras pranešė, kad vien į Graikijos salą per dieną atvyksta apie 6 tūkst. žmonių. Administruoti tokį didelį antplūdį pareigūnams sunku. Kai bus pasiruošę pabėgėlius perkelti į Lietuvą, jie žada apie tai pranešti.
Pateikė apklausos formą
Trečiadienį buvo pateikta perkeliamo į Lietuvą užsieniečio apklausos forma, kurioje bus klausiama apie išpažįstamą religiją, karinę patirtį, buvusios gyvenamosios vietos ypatumus.
Be vardo, pavardės, pilietybės ar išpažįstamos religijos, pabėgėlio bus klausiama apie deklaruojamos kilmės valstybės sostinę ir pagrindinius miestus, jų išsidėstymą ir atstumus tarp jų.
Bus prašoma įvardyti didžiausius deklaruojamos kilmės valstybės ežerus ir upes, reljefo ypatumus, pagrindinius regiono kelius. Prašoma detaliai apibūdinti gyvenamąją vietą bei valstybes, su kuriomis ribojasi migranto įvardijama kilmės šalis.
Užsieniečiai Migracijos departamento pareigūnams taip pat turės įvardyti deklaruojamos kilmės valstybės nacionalinius simbolius, valiutą, valstybės vadovų pavardes.
Migrantai bus apklausiami dėl jų turimos karinės patirties, išsilavinimo, profesijos, turimų asmens dokumentų. Bus klausiama ir bandoma išsiaiškinti, ar asmens dokumentai yra tikri, o jeigu ne, kokios yra jų pagaminimo aplinkybės. Užsieniečiai Lietuvos pareigūnams turės paaiškinti išvykimo iš deklaruojamos kilmės valstybės priežastis ir tikslus. Pateikti duomenis apie patirtą persekiojimą kilmės šalyje ar baimę patirti tokį persekiojimą.
Bus teiraujamasi migranto nuomonės, kas jam gresia grįžus į savo kilmės šalį. Taip pat bus teiraujamasi išvykimo iš kilmės valstybės būdo, aplinkybių, kelionės finansavimo šaltinių, kelionės iš kilmės valstybės maršruto. Dėl galimos perkeliamo užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei spręs Valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas.
