Skundų būna įvairių ir netgi keistokų. Draudimas auginti barzdą ar interneto ryšio kalėjime nebuvimas, teisės gimdyti namuose nesuteikimas, sukurstymas padaryti nusikaltimą ir skirta įkalinimo bausmė – tai tik keletas skriaudų, dėl kurių teisybės ieškoma Europos žmogaus teisių teisme.
Į šį teismą kreipiasi ir vilties surasti teisybę Lietuvoje netekę tautiečiai. Milžiniška bauda už avariją, kurios moteris tikina nepadariusi, teisės vairuoti trejiems metams atėmimas, 780 eurų mokestis draudimo kompanijai ir sugadinta sveikata – tokią kainą sumokėjo 70-metė Adelė Patinskienė, apkaltinta neatsargumu, turto sugadinimu ir pasišalinimu iš įvykio vietos.
Pensininkei, kurios mėnesio pajamos – 220 eurų, sumokėti tūkstančio eurų baudą ir dar padengti teisininko paslaugų sąskaitas tikrai nelengva, bet labiausiai moterį žeidžia faktas, kad policijos pareigūnai ir teismai liko kurti prašymams skirti įvykio ekspertizę.
Lietuvos teismams atmetus moters skundus, o širdyje nenorint susitaikyti su tuo, kad buvo apkaltina tuo, ko nepadarė, A.Patinskienei neliko kitos išeities – tik Strasbūro teismas. Ar sunku eiliniam lietuviui įteikti Europos žmogaus teisų teismui skundą prieš Lietuvą?
Teismas priima tik 5 proc. peticijų
Advokatas Aurimas Grudikis, paklaustas, ar lietuviai aktyviai naudojasi teise skųsti Lietuvos valdžios institucijas, teigė, kad dažnai lietuviai ne visai teisingai supranta šio teismo funkcijas ir skuba skųstis dėl keisčiausių dalykų: „Kartais klaidingai manoma, kad Strasbūro teismas yra apeliacinė instancija nacionalinių teismų atžvilgiu. Galvojama, kad kreipimusi į Strasbūrą pavyks nuginčyti Aukščiausiojo teismo praktiką ir nutartis ir tokiu būdu bus galima pasiekti tam tikrų laukiamų rezultatų, bet toks įsitikimas yra klaidingas.“
Ką reikia žinoti kreipiantis į Strasbūro teismą? „Pirmiausia savo klientams, kurie nori kreiptis į Strasbūro teismą, sakau, kad turime išsiaiškinti, ar panaudotos visos įmanomos teisinės gynybos priemonės Lietuvoje. Taip pat svarbu žinoti, ar nėra praleistas terminas, per kurį galima kreiptis, ir ar yra realus pagrindas“, – sakė advokatas.
Teisininko teigimu, taip pat labai svarbu informuoti klientą, kad iš visų pateikiamų peticijų priimama tik 5 proc.
Į teismą veda emocijos
„Dažnai žmonės ieškinius Strasbūrui skuba paduoti apimti emocijų. Jie būna įsitikinę, kad advokatai savo darbą atliko blogai, teismai bylas išnagrinėjo netinkamai ir pan. Iš tiesų į Strasbūro teismą galima kreiptis, kai yra kokie nors šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai – itin blogos įkalinimo sąlygos ar, tarkime, nekaltumo prezumpcijos pažeidimas“, – apie galimus ieškinius kalbėjo specialistas.
Apie tai, kokias klaidas daro patys besikreipiantieji į Strasbūro teismą, pašnekovas sakė: „Būna atvejų, kai peticijos atrodo pagrįstos, bet teismas vis tiek atmeta. Daug kas priklauso ir nuo pačių teisėjų darbo – ar peticiją nagrinėja vienas teisėjas, ar kolegija. Taip pat esama tam tikrų savitumų ir pačių teisėjų požiūryje: teisėjas iš Rytų šalių ar Balkanų tam tikras situacijas traktuoja vienaip, o teisėjas iš Vakarų Europos į tą situaciją žvelgia jau kitaip.
Advokato teigimu, jo darbo praktikoje ieškiniai buvo dažniausiai teikiami dėl smurto šeimoje atvejų, žiaurių įkalinimo sąlygų bei teisės į teisingą teismą, procedūrinių pažeidimų ar per ilgo bylų nagrinėjimo, pažeistų nuosavybės teisių.
„Suprantama, kad kuo bylos sudėtingesnės, tuo jų nagrinėjimas trunka ilgiau. Tiesa, itin dažnai pasitaiko atvejų, kai bylos vilkinamos dėl pačių kaltinamųjų ar jų gynėjų kaltės“, – sakė A.Grudikis.
Teisybės paieškos – nepigios
Apie tai, kiek iš tiesų kainuoja bylinėjimasis su Lietuva Strasbūre, teisininkai atvirauti nelinkę, mat skirtinguose miestuose skiriasi ir jų paslaugų kainos.
Naujienų portalui lrytas.lt pavyko sužinoti, kad pačios peticijos tekstui parengti ir dalyvauti bylos nagrinėjime rašytinio proceso tvarka bent pradžioje tenka apkloti apie tūkstantį eurų.
„Susirašinėjama paprastai anglų arba prancūzų kalba, nors pačią peticiją galima pateikti bet kuria iš 24 oficialių ES kalbų“, – kalbėjo advokatas.
Peticijos nagrinėjamos trejus metus
Daugiausia įvairių netradicinių ieškinių teikiama tada, kai į Strasbūro teismą žmonės bando kreiptis savo jėgomis, rašo peticijas taip, kaip, jų nuomone, jos turėtų atrodyti, būna atvejų, kai siunčiamas tiesiog ranka surašytas tekstas. „Šiuo metu EŽTT nuo pernai įvedė naują tvarką, kad privalu kompiuteriu užpildyti tam tikrą formą, kurioje pateikiama glausta ir konkreti informacija. Šių reikalavimų griežtai reikalaujama paisyti.
Jei į mane kreipiasi klientas ir akivaizdu, kad peticija yra nepagrįsta, lūkesčiai nepamatuoti, o viskas grindžiama emocijomis, bandau jam paaiškinti, kad nereikia be reikalo išmesti pinigų į balą, nes peticija nebus priimta“, – teigė teisininkas.
Jei peticija patenkinama ir tikrai nustatomas pažeidimas, besikreipiančiajam yra kompensuojama neturtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos bei turtinė žala – tai vaistai, gydymas, psichologo konsultacijos ir kt.
„Tiesa, reikia pateikti visas šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tokius kaip kasos čekiai, advokato paslaugų sąskaita“, – kalbėjo A.Grudikis.
Advokatas įspėjo, kad paprastai Strasbūro teisme byla vidutiniškai nagrinėjama apie trejus metus ir tai gana emociškai varginantis procesas. Šiuo metu Strasbūro teisme iš viso nagrinėjamos 83 peticijos prieš Lietuvą, o per visą istoriją 48 bylose priėmė nutarimus, pripažindamas peticijas nepriimtinomis.
Turi atitikti reikalavimus
Šiemet Strasbūro teismą jau pasiekė 7 lietuvių peticijos, per 2014-uosius teismui buvo įteiktos 26 lietuvių peticijos, o 2013-aisiais – 16.
Rekordiniai bylų prieš Lietuvą metai buvo 2005-ieji, kai Strasbūro teismui buvo pateiktos net 29 peticijos.
Pateiktą skundą teismas priima tik tuo atveju, jei jis atitinka kelias sąlygas: yra išnaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės; nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo nėra praėję 6 mėnesiai; analogiško skundo nenagrinėja kita tarptautinė institucija (pvz., Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas). Skundas taip pat negali būti anonimiškas.
