Pagal įregistruotą Prokuratūros įstatymo pataisą, generalinį
prokurorą penkeriems metams Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu,
skirtų ir iš pareigų atleistų prezidentas. Taip pat numatoma, kad
generalinio prokuroro kandidatūras Vyriausybei siūlytų Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.
Šį projektą pasirašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, jo pavaduotojas
konservatorius Stasys Šedbaras, komiteto nariai liberalas Vitalijus
Gailius, „darbiečiai“ Vytautas Gapšys ir Valdas Skarbalius.
Iniciatyvos autoriai taip pat yra Socialdemokratų partijos frakcijos
seniūnė Irena Šiaulienė bei partijos „Tvarka ir teisingumas“
frakcijos vadovas Petras Gražulis.
Anot jų, projekto registravimą lėmė tai, kad iki šiol nėra
paskirtas generalinis prokuroras.
Prieš tai Seimas dukart nepritarė prezidentės Dalios
Grybauskaitės teiktoms kandidatūroms – Kauno apygardos teismo
pirmininko Nerijaus Meilučio ir Kaišiadorių apylinkės teismo
vadovės Editos Dambrauskienės.
Anot pataisos autorių, teikdamas Seimui generalinio prokuroro
kandidatūrą, prezidentas turėtų pasiūlyti kandidatūrą, kuri
nekeltų abejonių.
„Seimas irgi privalėtų elgtis atsakingai: jeigu kandidatūra
tikrai tinkama, nereikėtų jai nepritarti dėl politinių, o ne
teisinių priežasčių. Pagal Konstituciją, generalinio prokuroro
skyrimo procese dalyvauja prezidentas ir Seimas. Abi šios
institucijos turi bendradarbiauti, siekiant bendro sprendimo. Tam
reikia pasitarimų ir susitarimo. Siekiant išvengti dabartinės
situacijos neigiamų pasekmių valstybės funkcionavimui, tikslinga
tikslinti teisinę generalinio prokuroro skyrimo procedūrą“, –
teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir
atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Pasak projekto autorių, kandidato teikimo procedūra nėra
reglamentuota, todėl pagal dabartinį siūlymą Konstitucijos keisti
nereikėtų.
„Įtvirtinus Vyriausybės dalyvavimą teikiant kandidatą, bus
ne tik reglamentuota teisinė spraga (šiuo metu teikimo procedūra
neapibrėžta), išspręsta susidariusi konstitucinė krizė, (...)
bet ir užtikrintas konstitucinis valdžių padalijimo principas,
įtvirtintas Konstitucijos penktame straipsnyje“, – tvirtina
projekto iniciatoriai.
Minėtame Konstitucijos straipsnyje nurodoma, kad valstybės
valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, prezidentas, Vyriausybė ir teismas.