Pagal įregistruotą Prokuratūros įstatymo pataisą, generalinį prokurorą penkeriems metams Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu, skirtų ir iš pareigų atleistų prezidentas. Taip pat numatoma, kad generalinio prokuroro kandidatūras Vyriausybei siūlytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.
Šį projektą pasirašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, jo pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras, komiteto nariai liberalas Vitalijus Gailius, „darbiečiai“ Vytautas Gapšys ir Valdas Skarbalius. Iniciatyvos autoriai taip pat yra Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos vadovas Petras Gražulis.
Anot jų, projekto registravimą lėmė tai, kad iki šiol nėra paskirtas generalinis prokuroras.
Prieš tai Seimas dukart nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms kandidatūroms – Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio ir Kaišiadorių apylinkės teismo vadovės Editos Dambrauskienės.
Anot pataisos autorių, teikdamas Seimui generalinio prokuroro kandidatūrą, prezidentas turėtų pasiūlyti kandidatūrą, kuri nekeltų abejonių.
„Seimas irgi privalėtų elgtis atsakingai: jeigu kandidatūra tikrai tinkama, nereikėtų jai nepritarti dėl politinių, o ne teisinių priežasčių. Pagal Konstituciją, generalinio prokuroro skyrimo procese dalyvauja prezidentas ir Seimas. Abi šios institucijos turi bendradarbiauti, siekiant bendro sprendimo. Tam reikia pasitarimų ir susitarimo. Siekiant išvengti dabartinės situacijos neigiamų pasekmių valstybės funkcionavimui, tikslinga tikslinti teisinę generalinio prokuroro skyrimo procedūrą“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Pasak projekto autorių, kandidato teikimo procedūra nėra reglamentuota, todėl pagal dabartinį siūlymą Konstitucijos keisti nereikėtų.
„Įtvirtinus Vyriausybės dalyvavimą teikiant kandidatą, bus ne tik reglamentuota teisinė spraga (šiuo metu teikimo procedūra neapibrėžta), išspręsta susidariusi konstitucinė krizė, (...) bet ir užtikrintas konstitucinis valdžių padalijimo principas, įtvirtintas Konstitucijos penktame straipsnyje“, – tvirtina projekto iniciatoriai.
Minėtame Konstitucijos straipsnyje nurodoma, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, prezidentas, Vyriausybė ir teismas.
