Pasaulinę maisto dieną vystančioje „Maisto banko“ paramos akcijoje dalyvavusi moteris pasakojo, kad pati savanoriavo „Maisto banke“ ir negali likti abejinga skurstančių žmonių problemoms.
„Pati dažniausiai prisidedu aliejumi, kruopomis ar konservais. Juk yra vargstančių žmonių, kurie iš savo menkos pensijos sumokėję mokesčius ir nusipirkę vaistų pritrūksta pinigų reikalingiausiems produktams“, – kalbėjo D. Rudokienė.
„Kiekvienas apie tokias akcijas gali turėti savo nuomonę, bet širdis tebūnie atvira“, – ašaras prekybos centro salėje braukė pašnekovė.
Vaikus palepina saldumynais
10 kilogramų miltų „Maisto banko“ akcijai paaukojęs vilnietis Algimantas teigė, kad ne tik jis, bet jo šeimos nariai nepraeina tuščiomis rankomis pro akcijos savanorių vežimėlius.
„Manau žmonės puikiai supranta, kad reikia padėti, juk tie, kurie sugeba daugiau uždirbti ir geriau gyventi, turi padėti tiems, kuriems ne taip sekasi. Perku ne tik miltus ar kruopas, bet ir skanėstų, juk vaikai taip laukia“, – pasakojo vyras ir pridūrė, kad apie pirkinius visada pasiteirauja savanorių ir sužinojęs, ko trūksta labiausiai, stengiasi pirkti būtent tuos produktus.
„Neturiu nuostatos, kiek kas kartą išleisiu „Maisto banko“ akcijai, bet žinau, kad pagal visas padorumo ribas apie 10 proc. savo pajamų reikėtų skirti labdarai. Tiesa, kol kas taip dar nepavyksta, bet ateityje, tikiuosi, galėsime tiek skirti“, – kalbėjo Algimantas.
„Kruopos, aliejus, miltai – tai svarbiausi produktai, kuriais prisidedame. Stebime žmones ir matome, kad ir kiti aktyviai prideda prie akcijos, džiaugiamės“, – trumpai apie „Maisto banko“ akciją sakė į darbą skubanti vilnietė Laima.
Pakelis kruopų – didelė pagalba
„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius įsitikinęs, kad lietuviai šiandien jau atrado tą gerą jausmą, kuris apima dalijantis su kitais. „Kai įstojime į Europos Sąjungą, atslinko ekonominė krizė ir tapo aišku, kad daugėja žmonių, kuriems reikia padėti, ta pagalba atėjo. Supratome, kad ne geras dėdė iš Amerikos ar mūsų valdžia turi rodyti iniciatyvą, bet mes visi“, – klabėjo jis ir pridūrė, kad darbo praradimas, skyrybos, ligos ar kitos bėdos gali ištikti bet kurį.
V.Ilgiaus teigimu, prieš 10 metų aukodavo vos 10–12 tūkst. lietuvių, o dabar tai daro net du trečdaliai Lietuvos. „Maisto aukoja apie 40 proc. iš visų aukojančių įvairiais būdais. „Maisto banko“ akcijoje kas kartą dalyvauja 130–140 tūkst. žmonių ir vidutiniškai kiekvienas jų aukoja po 2–2,5 euro. Kiekvienas tai daro pagal savo išgales, bet net ir pakelis kruopų ar makaronų jau yra stebuklas, nes per akcijas surenkame 150–200 tonų maisto“, – kalbėjo pašnekovas.
„Valgyti norime sočiai ir skaniai, juk didžiausią dalį raciono sudaro miltiniai produktai, duona, bulvės ir pan., tad šių produktų ir prašome iš žmonių, kad būtų galima ruošti paprasčiausius kasdienius patiekalus. Kad gyvenimas nebūtų liūdnas, kartais norisi ir gabalėlio šokolado ar saldainio, saldžios sriubos ar kokio kompoto, tad jei leidžia galimybės, esame dėkingi, kai žmonės prie pagrindinių produktų prideda ir vieną kitą saldėsį, kurių labai laukia vaikai ir pagyvenę žmonės“, – sakė „Maisto banko“ atstovas.
Laukia ir higienos priemonių
„Maisto banko“ savanorė Aurelija Šimonytė šioje organizacijoje darbuojasi jau ketverius metus. „Žmonių dėmesys akcijai auga, maisto produktų surenkame vis daugiau ir padrąsinančių žvilgsnių sulaukiame tikrai daugiau, nei šiurkščių pasakymų, kad maistą renkame sau“. – atviravo savanorė ir pridūrė, kad tokia negatyvią nuomonę dažniau išreiškia vyresnio amžiaus prekybos centrų lankytojai. „Nepasiturintys žmonės džiaugiasi gavę bet kokį masto produktą, žinoma, vaikai džiaugiasi saldėsiais. Taip pat prašome paaukoti higienos priemonių, bet jų paaukoja labai mažai, gal todėl, kad tai mažiau apie kalbame“, – sakė A.Šimonytė.
