Čia niekai, tik čiaudulys ir lengvas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas gresia. Tokios ligos – niekai, palyginti su „žavia“ perspektyva iškepti kaitroje it šašlykui, išdžiūti kaip žvejo ant akmens paliktam sliekui. Arba priburbuliuoti pasaulinio tvano vandenyne.
Nes tas gražus ruduo, toji tropikų kaitra alsuojanti vasara, kuria žavėjosi labai siauro protelio karščio mėgėjai, tai artėjančios pasaulio pabaigos, sušvelnintai vadinamos klimato kaita, ženklai.
Planeta pavojingai šyla, ir, jei vidutinė temperatūra pakils dar nors 4 laipsniais, Šventajame Rašte aprašyti apokalipsės (pasaulio pabaigos) vaizdai, primenantys gotikinio stiliaus siaubo filmo scenarijų, taps tikrove.
Apie tai, nevyniodamas žodžių į vatą, kalbėjo šį ketvirtadienį Kauno technologijos universitete (KTU) paskaitą skaitęs Nobelio premijos laureatas, pasaulyje pripažintas klimato kaitos specialistas Anilas Markandya.
„Galite pagalvoti, kad keturiais laipsniais pakilusi temperatūra Kaune spalio mėnesį – visai neblogas dalykas, tačiau viskas nėra taip paprasta, jei kalbėtume apie visą pasaulį. Pasaulinės temperatūros pakilimas 4 laipsniais turėtų katastrofiškų padarinių visai mūsų civilizacijai“, – rūsčiai perspėjo mokslininkas.
Išsekęs, kaitros ir sausros iškankintas Nemunas palei Kauną geriausiai patvirtina profesoriaus perspėjimą.
Mokslininkai klimato atšilimo priežastis aiškina įvairiai, bet sutaria dėl vieno: kaltas nesaikingas vartojimas. Bet konkrečiai – klimatą šildo perteklinis anglies dvideginio kiekis, išmestas į orą.
Jungtinės Tautos siekia apriboti technologinę gamybą arba keisti jos kryptis taip, kad į atmosferą nebūtų išmesta daugiau kaip 2 laipsniais temperatūrą planetoje pakeliančio anglies dvideginio kiekio. Lietuva taip pat privalo iki 2020-ųjų sumažinti energijos gamybą.
Kaune jau nebėra tokių didelių orą teršiančių ir klimatą šildančių gamyklų, kaip sovietmečiu. Pagrindinis oro peršildymo kaltininkas, kietųjų dalelių sukėlikas yra transportas. Ir būtent – individualūs automobiliai. Išsiropšti iš automobilio ir pereiti į parduotuvę kitoje gatvės pusėje – iššūkis techniką dievinantiems kauniečiams. Juk esame vadinami krepšinio, alaus ir automobilininkų miestu. Anksčiau dar negražiau vadindavo, atseit, aptverkite...
Bet tai mitas. Tą patį galima pasakyti apie bet kurį Lietuvos miestą. Ir mažuose miesteliuose jau automobilių tiek, kad spūstys, tarkime, Kavarske – netolima ateitis. O jei esate matę, kaip atrodo Vilniaus gatvės ryto valandomis ir po darbo, suprantate, apie ką kalbama.
Pamokslauti lengva, bet ką gi daryti? Visko galima sugalvoti. Tarkime, taikyti skirtingas degalų kainas individualiam ir viešajam transportui. Nuosaviems automobiliams litras benzino – 5 eurai, tarnybiniams ir viešajam transportui – 0,5 euro, o medicinos pagalbos ir policijos automobiliams – 0,20 euro.
Nepriimkite šių siūlymų už gryną pinigą, tai tik „žaliojo“ radikalo, iš prigimties beviltiško kaimiečio pasvarstymai.
Jei taip arčiau tikrovės, tai Kaunas iš tiesų padarė šiek tiek daugiau, nei Vilnius, pasirūpindamas kokybiškesniu viešuoju transportu. Elektroninis bilietas Kaune įdiegtas ir autobusų parkas atnaujintas beveik prieš 10 metų, o sostinė iki šiol vargsta su viešojo transporto pertvarka. Vilnius gerokai didesnis, bet trijų dalių autobusai – tik Kaune.
Viena pirmųjų Lietuvoje elektrinių automobilių įkrovimo baterijų taip pat įrengta Kaune, prie Kauno rajono savivaldybės. Jeigu taip baterijas įrengus kiekvieno Lietuvos rajono centre, būtų žengtas dar vienas žingsnis tausojant aplinką.
Kaune dviračių takai taip pat neblogi, žiemų jau nebūna, tad dviračių sezonas tampa galimas kiaurus metus. O ir anksčiau išjuokta buvusio mero Andriaus Kupčinsko mintis apie bevariklio transporto plėtrą ir konkę Laisvės alėjoje ne tokia jau bloga. Laisvės alėjos atkarpa iki A.Mickevičiaus gatvės dabar iš esmės remontuojama, bus tvarkoma visa alėja, nevėlu išgrįsti ją grindiniu, pritaikytu ne tik pėstiesiems, dviračiams, bet ir arklių kanopoms.
Mažiau autobusų, daugiau troleibusų – tai irgi pagalba kaitros ir sausros išsekintai žemei. Kaune pajudėjo iš vietos troleibusų tinklo plėtra: jau metus į Parodos kalną kyla troleibusai. Netrukus turėtų būti pradėti tiesti laidai palei Vydūno alėją.
Kaunas lenkia kitus Lietuvos regionus pagal informacinių technologijų verslą. Kaip teigia žinovai, IT pramonė yra viena ekologiškiausių (aplinką tausojančių) ūkio šakų. Kompiuterija jau tampa net didesne kauniečių, ypač jaunų, aistra nei krepšinis ir „krūtos tačkos“ (greiti automobiliai).
Tad jei Aukščiausiasis ir nubaus planetą nuniokojusią žmoniją, pasiųs tvaną, Kauno už pastangas saugoti gamtą gal pasigailės?
Paliks nors Žaliakalnį, tikėkimės (gyventojų mieste juk vis mažėja), išsiteks ant kalno ir slėniuose įsikūrusių miesto rajonų gyventojai.
