Anot jos, imigrantų, kurie čia turi giminių arba atvyksta su darbo pasiūlymais, ėmė daugėti nuo pernai, prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje.
„Kai prasidėjo įvykiai Ukrainoje, sulaukta labai daug skambučių, labai daug kas norėjo atvažiuoti. Dabar daugiausia žmonių pas mus atvyksta iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Jų skaičius padidėjo būtent po Ukrainos įvykių. Žmonės ieško giminių, draugų, pažįstamų. Nežinau, kaip tai paaiškinti – galbūt jie ir baiminasi dėl to, kas įvyko Ukrainoje, o čia – Europos valstybė“, – BNS kalbėjo D.Šraupaitė.
Pasak merės, atvykėliai nori likti Lietuvoje – yra nemažai pavyzdžių, kai vienam sutuoktiniui čia įsidarbinus likę šeimos nariai parduoda namus Rusijoje ir persikelia gyventi čia.
„Jie atvažiuoja į Lietuvą dėl to, kad jiems čia gera gyventi, kad jie statė tą miestą. Gyvename labai taikiai“, – sakė miesto vadovė.
Migracijos skyrius Visagine, jos duomenimis, per metus priima per 300 prašymų dėl laikino leidimo gyventi. Norėdamas atvykti į Lietuvą, prašantysis turi turėti tam pagrindą, pavyzdžiui, Lietuvos pilietybę turi turėti jo sutuoktinis, tėvai, vaikai. Leidimas gali būti išduodamas įsidarbinus Lietuvoje. Šie prašymai kasmet gali būti pratęsiami iki penkerių metų, tuomet, išsilaikę valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, imigrantai gali įgyti teisę gyventi nuolat. Pragyvenę Lietuvoje dešimt metų, jie gali tapti visateisiais šalies piliečiais.
Pasak D.Štraupaitės, kol kas pilietybę yra įgiję tik keli asmenys, bet siekti jos numato gerokai daugiau.
Iškalbinga yra ir valstybinės kalbos kursus lankyti siekiančių statistika. Pasak merės, į kursus Visagino valstybinės kalbos centre yra užsirašę beveik 1100 asmenų. Šiuo metu centre lietuvių kalbos mokosi apie 300 asmenų.
„Nuolat gyvenančių ne Lietuvos piliečių Visagine yra daugiau nei 3,2 tūkst., turinčių pažymėjimą gyventi laikinai yra daugiau nei 400 – šis skaičius yra išaugęs. Per metus ta kaita sudaro apie 300 asmenų, kurie laikinąjį pažymėjimą gauna pradžioje metams, paskui persiregistruoja antriems metams. Pragyvenę penkerius metus jie turi išsilaikyti valstybinės kalbos, Konstitucijos egzaminą. Todėl jie ir nori tų kursų (...) Laikinai gyvenančių sąrašas ilgėja, bet norint gauti pilietybę turi praeiti tam tikras laiko tarpas“, – paaiškino D.Štraupaitė.
Miesto vadovė salė, kad patenkinti visų norinčių mokytis lietuvių kalbos šiuo metu neįmanoma, nes, išsekus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pinigams, savivaldybė nebeturi lėšų kursams Visagino valstybinės kalbos centre finansuoti. Tam, anot jos, iš valstybės biudžeto prašoma beveik 100 tūkst. eurų.
Ji tikino, kad savivaldybei gavus lėšų Visaginas mielai priimtų mokyti kalbos ir migrantus iš Sirijos, Eritrėjos ar Irako, kuriuos perkelti ruošiasi Lietuva.
„Praėjusius trejus metus buvome gavę po 300 tūkst. litų valstybinės kalbos mokymui ir Lietuvos piliečių integravimui. Mums reikėtų panašios sumos – iki 100 tūkst. eurų. Galėtume netgi Utenos regiono pabėgėliams sukurti grupes, integruoti ir mokyti kalbos“, – sakė politikė.
Anot jos, šiuo metu centre dirba dvi pedagogės, taip pat administracijos darbuotojai, tačiau išaugus norinčių mokytis skaičiui mokytojų reikės daugiau.
Nors Visaginas ir kenčia nuo nedarbo, atvykėliams, anot merės, pavyksta įsidarbinti ir uždaromoje elektrinėje, pavyzdžiui, kvalifikuotais suvirintojais, statybininkais, kitokiais specialistais, dalis jų dirba siuvyklose ar įsidarbina aplinkiniuose miestuose.
Statistikos departamento duomenimis, 2014-ųjų pradžioje Visagine buvo 20,5 tūkst. gyventojų.
