Ar tai sustabdys atsakomybės stokojančius vairuotojus? Apie tai, ar dar yra būdų sutramdyti „gatvių lenktynininkus““Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Lietuvos kelių policijos viršininkas Gintaras Aliksandravičius, laikinasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis bei lenktynininkas Antanas Juknevičius.
– Viršininke, pradėkime nuo avarijos. Ar jau kažkas aiškėja? Ką sako avarijos kaltininkas?
– Sudaryta tyrimo grupė, tiria nemenkos policijos pareigūnų pajėgos, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vairuotojas sulaikytas 48 valandoms, bus sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo.
– Už ką jis galėtų būti teisiamas?
– Jei situacija nepablogės, tai už sunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu. Blogiausiu atveju gresia iki 8-10 metų laisvės atėmimo. Linkiu visiems nukentėjusiems pasveikti, kad būtų išvengta tragiško likimo.
– Ar nutuokiate, kokios pagrindinės avarijos priežastys? Bandymas pasipuikuoti prieš merginą, slidi kelio danga, per didelis greitis?
– Nenoriu gilintis į konkrečią situaciją. Kalbant apie sisteminius dalykus, tai galingi automobiliai, amžius. Tam tikrų dalykų galima pastebėti ir anksčiau, tik ne visi baigiasi tragiškai, eismo įvykiais. Yra pranešimų ir iš eismo dalyvių – kokį automobilį vairuoja asmuo, įgijęs teisę vairuoti, kaip dažnai ir kur renkasi nelegalūs gatvių lenktynininkai, kokiais automobiliais jie važiuoja. Kartais pasitelkiame neviešas priemones, vaizdo fiksavimo įrangą, visi sustabdomi ir surašomi duomenys. Kartais pakanka prevencinio perspėjimo, o tiems, kas to nesuvokia, taikomos administracinės nuobaudos. Visa tai rutuliojasi į vieną – jauną amžių. Reikia galvoti, kad jie galėtų vairuoti ne visas transporto priemones net ir turėdami B kategorijos transporto priemones.
– Motociklų galingumas yra ribojamas.
– Vienas iš siūlymų – analogiškai padaryti ir su B kategorijos transporto priemonėmis, lengvaisiais automobiliais, kad būtų galios ir masės santykis. Jokie reglamentai to nedraudžia, mes tik pabandėm paskaičiuoti. Tas santykis galėtų būti 0,06-0,05 kW/kg . Tai atitinka 75 kW galingumo variklį ir 1700 kg automobilio masę. Tai būtų 1,3–1,6 l automobiliai, kai kurie vidutinės klasės automobiliai galbūt irgi atitiktų aprašymą.
– Antanai, 20-metis jaunuolis, galingas automobilis, tuščios miesto gatvės. Ar galima sakyti, kad čia užprogramuota bėda? Dar to vaikino įrašas socialiniame tinkle – akivaizdu, kad jis puikavosi tuo automobiliu ir nesiruošė su juo ramiai važinėti.
– Nesigilinant į detales, akivaizdi problema yra jaunų vairuotojų grupėje. 18-25 metų yra didžiausia rizikos grupė. Pas mus, kai kažkas atsitinka, ieškom kaltų, pradedam skalpuoti visus. Mano nuomone, yra daromos labai pagirtinos pavienės akcijos, bet bendrai viešasis sektorius dirba per mažai. Visos valstybinės institucijos galėtų dirbti bendrai, į tai galėtų įsijungti ir lenktynininkai, ir žinomi žmonės, reiktų pagalvoti apie kažkokias programas. Ši grupė yra mažiausiai pasiekiama, nė viena akcija tikriausiai neveikė šios tikslinės grupės. Jaunimas sėdi internete, televizijos nežiūri, laiką leidžia kitur, greičiausiai daro pakankamai neigiamą įtaką vienas kitam. Kiek buvo padaryta programų, kurios galėtų pasiekti šią grupę? Tokių nemačiau.
– Manote, kad programos išgydys galvas? Jei žmogus mėgsta greitį ir turi galingą automobilį, jį gali šviesti nešvietęs, jis vistiek lėks tomis gatvėmis.
– Šnekant bendrai, Lietuvoje kelių eismo situacija gerėja. Prieš 10 metų keliuose per metus žūdavo apie 700 žmonių, dabar – 160. Labai liūdna, bet esame teisingame kelyje.
– Yra siūlymas neleisti važinėti galingais automobiliais tam tikrai grupei žmonių.
– Jeigu pradėsim ieškoti lazdos, kaip nubausti, efekto didelio nebus. Reikia pagalvoti, kaip bendromis jėgomis pasiekti šią grupę ir kaip pakeisti jos mąstymą. Draudimai, baudų didinimai ne visada yra efektingi, jie skatina papildomą agresiją ir žmonės vėl ieškos būdų, kaip apeiti, o jei nėra galvoje pakankamai smegenų, žmogus vistiek įsigis tą automobilį, pasiskolins, to nesugaudysi. Kitas dalykas, ateina laikas, kai reikia peržiūrėti vairavimo mokyklų programas.
– Pone Skrodeni, ar galingų automobilių draudimas išspręstų šią problemą?
– Iš dalies taip, bet ir su negalingu automobiliu gali pridaryti eibių, jei įvažiuosi į autobusų stotelę, pasekmės bus tokios pat. Skirtumas tas, per kiek sekundžių pasiektų tą greitį. Reiktų išanalizuoti situaciją, kiek su tais galingais automobiliais yra tų avarijų. Gal matom tendencingus įvykius ir bandom prie to prisirišti. Pažiūrėkim, kiek eismo įvykių įvyksta su negalingais automobiliais. Jeigu norim įdėti daug energijos spręsdami šią situaciją, tai galbūt įdėkim ir šių transporto priemonių būklei, stabilumo kontrolei gerinti. Vakar buvau knygyne ir į rankas pakliuvo knyga apie Suomijos pasiekimus. Vienas buvo apie eismo saugumą, kodėl suomiams pavyko pasiekti tokius gerus rezultatus. Suomijos valdžia nustojo ieškoti kaltų, iš esmės pasižiūrėjo į situaciją ir ėmė įgyvendinti bendras programas.
– Kokios tos priemonės būtų Lietuvoje? Atrodo daroma daug – griežtinama, didinamos baudos, bet vairuotojai vistiek šluoja gatves ir žmones.
– Situacija nėra tokia drastiška. Darbas padarytas didžiulis, dabar išsigryninusios tikslinės grupės į kurias reikia orientuotis – jauni ir girti vairuotojai, kita grupė yra pėstieji. Toms grupėms turi būti taikomos tos priemonės – švietimas, auklėjimas, tuo pačiu ir rimbo principas.
– Yra teigiančių, kad laikantis teises reikia ir psichologo, kuris patikrintų, ar žmogus gali vairuoti.
– (A. Juknevičius) Aš įsitikinęs, kad vairavimo mokyklose programas peržiūrėti reiktų. Teko neseniai konsultuoti dėl to, kas vyksta, tai dažnai vairuotojai išeina psichologiškai neparuošti. Yra tam tikros situacijos, kurias mokyklose turėtų peržiūrėti – psichologinė būsena vairuojant, vairavimas susinervinus, kaip elgtis, kai atsiranda agresija. Tai nebūtinai 100 proc. padarys poveikį, bet žmogus, išklausęs tokį kursą, gauna kažkokį supratimą. Labai populiarus kelių policijos puslapis, didelis lankomumas, tai bandykim tai išnaudoti, kaip įrankį. Tie patys psichologai, jei prisidėtų kuriant programas, kurios motyvuotų kelyje elgtis ne kvailai, o solidžiai. Jei esi kvailas, automobilis rankose tampa kaip ginklas teroristo rankose. Reikia pradėti nuo švietimo, o ne ieškoti rimbo.
– Rimbas dažniausiai veikia geriausiai. Pavyzdžiui, pravažiavo per raudoną šviesą – pusei metų atimamos teisės, važiavo neblaivus – dviem metams. Jūsų manymu, tokie dalykai neveiktų?
– (G. Aliksandravičius) Per metus už kelių eismo pažeidimus nubaudžiama apie 300-400 tūkst. žmonių, tai yra kas dešimtas. Kiek jų reikia nubausti? Tai demokratinės valstybės požymis, tai požymis, kad mes brandi visuomenė, kad laikomės taisyklių, kurias patys nusistatėm? Jaunimas labai sunkiai paveikiama amžiaus grupė. Kai rasim priemonių ir būdų jiems elgtis tinkamai, gerinsim situaciją. Baigus mokyklą, atsiranda baimė, kad gal jis nepakankamai išmoko, gal neturi įgūdžių. Bet, kaip ir vakar, be jokios priežasties viršijamas greitis, bandoma pasirodyti ar mašinos prašmatnumu, vairavimo įgūdžiais, yra tokių atvejų ir jei baigiasi tragiškai.
– Nuskambėjo tokie pasiūlymai, kai gyvenamosiose teritorijoje, vairuotojai važiuoja pro kiemus bandant išvengti kamščių – visą Vilniaus centrą ir miegamuosius rajonus padaryti gyvenamąja zona, įrengti daugiau greitį ribojančių kalnelių, skatinti gyventojus filmuoti.
– (E. Skrodenis) Pritarčiau, tai pasiteisino aplinkinėse šalyse – Švedijoje, Olandijoje, Vokietijoje jie leidžia 30 km/h greitį ar mažesnį. Tai sukelia bendruomenės saugumo jausmą, nesugeneruoja papildomų srautų. Tos priemonės taikomos, bet tai kainuoja pinigus, laiką.
– (G. Aliksandravičius) Norint sumažinti srautus centre, turi būti išvystytas ir visuomeninis transportas. Vilnius jau seniai plėtoja projektus, tačiau automobilio, atvažiavus iš rajono, priemiestyje palikti nėra kur. Kelyje grėsmė yra ne būti sustabdytam policijos, o grėsmė suluošinti kitam gyvenimą, pačiam patirti traumą. Mūsų uždavinys ir yra tai, kad jis pradėtų galvoti ne tik apie tai, kokią jis gaus baudą.
– (A. Juknevičius) Kai prasidėjo kova prieš rūkymą, pradėjo dėti baisias nuotraukas, tai daro didžiulį poveikį rodant, kas gali įvykti. Žmogus, įsėdęs į tvarkingą mašiną, nesuvokia, kas gali įvykti. Jis ją išsipoliravęs, jam atrodo, kad jis kietas. Supraskim, kokia branda yra 18-os metų vaikinuko. Jis nesuvokia, kas gali įvykti. Jeigu dirbs profesionalai, ta grupė per artimiausią laiką susitvarkys.
– O jei didintume baudas?
– (A. Juknevičius) Nesakau, kad tai nereikalinga, bet efektas bus mažiausias. Lietuvoje su baudomis yra pakankamai gera situacija. Baudos erzina, turi būti teisingos, tačiau pabandykime paveikti tą grupę.
– Ačiū už pokalbį.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje https://tv.lrytas.lt.
