Susitarė su kolegija
Praėjusiųjų metų gruodžio 18 dieną Šiaulių apygardos teismas ir Viešoji įstaiga Šiaurės Lietuvos kolegija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ši sutartis buvo sudaryta siekiant plėtoti teismo ir kolegijos ryšius ir sudarant galimybę kolegijos studentams jau šiais mokslo metais teisme atlikti savanorių misiją.
Teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas tikina, kad idėja pasikviesti savanorius Šiaulių apygardos teisme brandinta jau seniai. „Visuomenėje gaji nuomonė, kurią puikiai atspindi ir žiniasklaidoje viešinamos istorijos apie už grotų tūnančius kaltinamuosius, kuriais valstybė neva rūpinasi labiau nei nukentėjusiaisiais ir pastaruosius palieka likimo valiai. Posėdžio sekretorė su atvykusiais į teismą žmonėmis bendrauti, jiems padėti negali dėl nešališkumo principo. Tad suprantama, jog tokią funkciją turi atlikti neutralūs žmonės. Todėl pasitelkę norvegų ir britų patirtį ir nutarėme į pagalbą pasikvieti savanorius“,– pasakoja atstovas.
Kūrė sistemą „nuo nulio“
Be abejonės, teisme tvarka būtina. V.Jončas sako, kad tikrai negalėjo įsileisti pašalinių žmonių, todėl suorganizuota kruopšti atranka. „Žmones rinkomės atidžiai – stebėjome juos, bendravome su jų dėstytojais. Savanoriškai veiklai buvo sukurtas būtinas aprašas, kuriame nurodoma, ką tokie asmenys gali daryti, o ko ne. Valstybinės praktikos ir reglamentavimo savanorystei teismuose mūsų šalyje nėra, todėl viską turėjome pradėti nuo nulio, remdamiesi tik užsienio šalių patirtimi. Tačiau matyti, kad šis įdirbis, jau per du mėnesius pasiteisino“,– džiaugiasi Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene.
Jis priduria, kad savanorystė – dar vienas šio teismo kokybiško aptarnavimo sistemos diegimo etapų. Prieš daugiau kaip dešimtmetį ši sistema teisme pradėta kurti nuo kokybiškos informacijos žurnalistams teikimo, po žingsnelį pereita ir prie proceso dalyvių.
Suvaldo psichologinę įtampą
Paklaustas apie savanorių funkcijas, Vytautas Jončas pasakoja, kad savanoriai studentai prieš teismo posėdį pasitinka žmones ir ima su jais bendrauti. „Kodėl tai svarbu? Žmonės pas mus atvyksta iš tiesų išsigandę. Jie būna pasimetę, prislėgti užklupusių nelaimių. Savanoriai užkerta kelią spaudimui ir priešingų proceso šalių kontaktui.
Pavyzdžiui, šiuo metų mūsų teisme nagrinėjama byla, kurioje vyras kaltinamas dvigubu nužudymu. Bylos pradžioje, atvyko proceso šalys, 15 asmenų, tarp kurių kaltinamasis su giminėmis ir nukentėjusieji su palyda. Įvyko techninis nesklandumas: dėl užsitęsusio kitų bylų nagrinėjimo paaiškėjo, kad dalyviams kartu salėje reikės palaukti valandą. Kilo savotiška pasipiktinimo banga, tačiau pačiu laiku darbo ėmėsi savanoriai. Iš tiesų, jei ne jie, konfliktas, ko gero, būtų kilęs“,– mano V.Jončas.
Anksčiau Šiaulių apygardos teisme pasitaikydavo aštresnių konfliktinių situacijų. Pradėjus dirbti su savanoriais, pasak teismo atstovo, kivirčų koridoriuose ar salėse pastebima vis mažiau. „Galima būtų sakyti, kad toks psichologinis nuraminimas, saugumo jausmo žmogui suteikimas turi teigiamos įtakos bylos nagrinėjimui. Viskas vyksta kur kas sklandžiau. Dabar jau turime net tokių atvejų, kai bylai nagrinėti pakanka dviejų posėdžių, o per trečiąjį jau išgirstamas nuosprendis“,– sąsajų su pagerėjusiu darbo efektyvumu randa teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene.
„Savanoriausiu, kol galėsiu“
Viena pirmųjų savanorių Šiaulių apygardos teisme – trečio kurso Šiaurės Lietuvos kolegijos studentė Kristina Kančelkytė pasakoja, kad apsispręsti įsitraukti į tokią veiklą nebuvo sunku. „Studijuodama kolegijoje turėjau galimybę dalyvauti mokymuose. Žinoma, pasinaudojau ja. Dalyvavau diskusijose, kur buvo iškelta problema, kad teisminių procesų dalyviai neturi tiek informacijos, kiek iš tiesų reikėtų, nėra pasiruošę psichologiškai, todėl apklausos vyksta neefektyviai. Vėliau kolegija sulaukė skambučio iš Šiaulių apygardos teismo, kad mokymuose dalyvavę asmenys yra kviečiami padėti spręsti įvardytą problemą. Kadangi visuomet stengiuosi pasinaudoti galimybėmis, nuvykau į susitikimą su teismo atstovais ir nusprendžiau prisidėti“,– šypsosi mergina.
Anot jos, vienintelis tokios veiklos sunkumas numatyti, kaip atvykęs į teismą žmogus tave sutiks. „Iš tiesų turime būti pasiruošę viskam. Tiesa, kol kas sudėtingų konfliktinių situacijų išvengti mums pavyko“,– džiaugiasi K.Kančelkytė.
V.Jončas pritaria savanorei ir teigia, kad iš tiesų pasitaiko atvejų, kai žmonės iš pradžių atstumia savanorius, nes nesupranta, koks jų vaidmuo teisme, tačiau viskas netrukus apsiverčia „aukštyn kojomis“. „Mūsų jaunimas puikiai apmokytas teismo psichologės, žino, kad tokiu atveju turi palaikyti atstumą. Praktika rodo, kad net priešiškai į savanorius žiūrintys asmenys galiausiai ima su jais bendrauti, nes jaučia, kad šie padeda svetimoje aplinkoje jaustis saugiau“,– tvirtina jis.
Paklausta, kiek dar žada savanoriauti Šiaulių apygardos teisme, ji tikina, kad iki savo studijų, t. y. šių mokslo metų, pabaigos savanorišką veiklą teisme tikrai tęs. Vėliau, jei neišvyks studijuoti kitur, ketina ir toliau padėti į teismą atvykstantiems nukentėjusiesiems bei liudytojams.
Kvies prisijungti ir senjorus
Teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene patikina, kad su esamais savanoriais palaiko nuolatinį ryšį, ir teigia, kad dabartinės savanorių komandos darbas – dar ne paskutinis pagalbos liudytojams teikimo žingsnis teisme. „Rugsėjį startavome su dviem savanoriais, šiandien jų jau turime net aštuonis, tačiau sustoti neketiname. Neapsiribosime vien kolegijos studentais. Šiuo metu vedame derybas su vienu iš vadinamųjų trečiojo amžiaus universitetų, kur į tokią veiklą jau kalbinami įsitraukti ir senjorai“,– apie ateities planus pasakoja V.Jončas.
Savanorių idėja sklinda po visą Lietuvą
Savanorystė Šiaulių apygardos teisme parodė puikų pavyzdį visos Lietuvos teismams. „Tai buvo puiki be galo svarbios veiklos pradžia. Juk gera liudytojų ir nukentėjusiųjų savijauta turime rūpintis ne tik siekdami kokybiškai vykdyti teisingumą. Turime pamėginti įsivaizduoti save jų vietoje: juk ir mes norėtume pagalbos įžengę į nepažintą erdvę, juk ir mums norėtųsi paprasto, tikro žmogiškumo“, – teigia Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė.
Pasak direktorės, dėl šios iniciatyvos turime būti dėkingi Norvegijos finansinio mechanizmo programai, kurią įgyvendindami turėjome galimybę pamatyti, kaip savanorystės institutas veikia Norvegijoje, pasisemti patirties iš kitų šalių.
Šiuo metu visoje Lietuvoje kuriamas bendras teismų ir nevyriausybinių organizacijų pagalbos liudytojams ir nukentėjusiesiems tinklas. Į šį tinklą stengiamasi įtraukti kuo daugiau pagelbėti galinčių įstaigų ir asmenų, pavyzdžiui, studentų, buvusių teisėjų.
