„Situacija buvo gana komiška, nes iš politinių jėgų nepatyriau jokio spaudimo. Neturėjau jokių priekaištų iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ar iš Seimo“, – prisiminęs tuometę situaciją kalbėjo pulkininkas G.Grina.
Norėjo spręsti už uždarų durų
G.Grina iš VSD direktoriaus pareigų buvo atleistas balandžio mėnesį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, neskyrusi G.Grinos antrajai kadencijai, buvo ne kartą viešai sakiusi, kad jis nepateisino lūkesčių.
Paklaustas, ar prezidentės priekaištai buvo pelnyti, G.Grina teigė, kad nenorėtų vertinti savo darbo. „Nacionalinio saugumo srityje tokie klausimai viešai neaptariami, antraip tai rodo valstybės nesubrendimą. Jei yra kokių nors problemų su slaptosiomis tarnybomis, tai jos sprendžiamos už uždarų durų, o ne aiškinantis, kas dirba gerai, o kas blogai. Tai yra Lietuvos problema“, – aiškino G.Grina.
Buvęs VSD vadovas teigė, kad kitaip tuo metu ir negalėjo būti: prasidėjo politika, o kiekvienas politikas turi savo interesų. “VSD, įskaitant ir jos vadovo, darbą vertina ir kontroliuoja dvi institucijos – Valstybės gynimo taryba ir NSGK. Norint, kad taryba ką nors vertintų, ji turi susirinkti ir apsvarstyti klausimą. Tiksliau, turėjo. NSGK kiekvienais metais vertina VSD darbą. Jei jūs atsiversite jų priimtus sprendimus nuo 2010 metų, kai buvau direktorius, tai nieko bloga ten nerasite.
Kiti vertinimai man yra tas pat, kaip ir mano kaimyno vertinimai. Valstybėje turi būti tvarka. Yra atsakingi ir vertinantys asmenys. Antraip tik kyla skandalai ir chaosas“, – kalbėjo G.Grina.
Pasiteiravus, ką veikia šiuo metu, pulkininkas G.Grina šyptelėjo ir prisipažino, kad turi daug laisvo laiko ir įvairios veiklos: archyvai, kaimas. Gyvenimu vyras nesiskundžia.
Prisijungė prie asociacijos
Buvęs VSD vadovas prisijungė prie naujai įkurtos Pulkininkų asociacijos, į kurią susibūrė į atsargą išėję karininkai. Jie planuoja apie Lietuvos saugumą ir gynybą šviesti visuomenę, konsultuoti politikus ir patys prisidėti prie įstatymų leidybos.
Naujai susibūrusioje krašto apsaugos sistemos ir VSD karininkų asociacijoje šiuo metu yra šeši nariai: Lietuvos karo akademijos vadovas Eugenijus Vosylius, buvęs Šaulių sąjungos vadas Antanas Plieskis, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas pulkininkas G.Grina, buvęs VSD vado pavaduotojas Sigitas Butkus, taip pat atsargos pulkininkai Vaidotas Malinionis bei Audrius Demenius.
„Kiekvienas žmogus, kuris nori ką nors parašyti ir įgyvendinti, paprastai remiasi ekspertais. Mes tos ekspertizės turime, ir nacionalinis saugumas turėtų būti vienas valstybės egzistavimo pagrindų“, – naujai įkurtą organizaciją pristatė jos vadovas E.Vosylius.
Asociacijos atstovai tvirtino, kad kiekybė nėra svarbiausias rodiklis, tačiau prisijungti jie kviečia ir daugiau pulkininkų bei pulkininkų leitenantų tiek iš Lietuvos, tiek kitų NATO šalių.
Konsultuos politikus
Organizacija planuoja šviesti visuomenę apie nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, bendradarbiauti su organizacijomis ir dalyvauti konferencijose, renginiuose bei susitikimuose.
„Vienas mūsų tikslų – konsultuoti Lietuvos politines partijas. Jei pažiūrėtumėte į 2012 metų partijų rinkimų programas, pamatytumėte, kad tik dviejose iš šešių skirta dėmesio nacionalinei gynybai“, – kalbėjo organizacijos vadovas E.Vosylius.
Pulkininkų asociacija siekia, kad visų politinių partijų programose atsirastų vietos nacionaliniam saugumui ir gynybai. Daugiau dėmesio būtų skiriama žvalgybai Lietuvoje ir jai finansuoti.
Organizacijos nariai jau buvo susitikę su dviejų partijų atstovais, kurie esą susidomėjo jų veikla. Pradėjo bendradarbiauti su Gynybos paramos fondu.
Asociacijos narių lūpomis valstybei buvo pasiųsta žinia, kad aukštos kvalifikacijos ir brandaus amžiaus karininkų Lietuvoje yra atsisakoma. Kitose šalyse pasibaigus tarnybos amžiui nesusikompromitavę žmonės įstatymų nustatyta tvarka integruojami į valstybines institucijas.
„Tokia padėtis šalyje, matyt, ir privertė vyrus susirinkti ir pasakyti: mes tokie esame – naudokitės mūsų paslaugomis“, – sakė Saugumo veteranų asociacijos pirmininkas Ričardas Rupkus.
Laisviau kalbės
Programinės šios organizacijos nuostatos beveik tokios pat kaip ir vyriausybinių institucijų, atsakingų už gynybos klausimus, – Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento. Ar šių padalinių darbuotojų kompetencija netinkama, kad kuriasi nauja asociacija?
„Ten dirba puikūs specialistai, tačiau esame šiek tiek laisvesni. Nenorime konkuruoti, siekiame lygiai tokių pat tikslų kaip ir valstybinės institucijos, kurios turi ekspertus ir ekspertizes. Esame valstybės piliečiai ir norėtume dalytis savo ekspertinėmis įžvalgomis.
Būnant ar tarnaujant krašto apsaugos sistemoje ar kariuomenėje tave varžo tam tikri įstatymai: karininkas negali būti profsąjungų narys, negali dalyvauti politinėje veikloje, pagaliau yra subordinacija, kai negali išsakyti savo nuomonės, galbūt esi ribojamas ir slaptumo režimo.
Mes nesakome, kad išėję iš kariuomenės čia atskleisime kokias nors paslaptis. Jokiu būdu. Mes manome, kad taip pat galime pasisakyti. Krašto apsaugos ministras yra politikas, kuris įgyvendina savo partijos programą. Gali būti, kad ta programa nevisiškai tokia, kokia turėtų būti: matome dabar šauktinių debatus. Norėtume išsakyti savo nuomonę. Mūsų nebevaržo uniforma“, – kalbėjo asociacijos vadovas E.Vosylius.
Paslapčių žada neatskleisti
Pasak buvusio VSD vadovo G.Grinos, labai svarbu suvokti skirtingas atsakomybės sritis.
„Paimkime valstybę. Mes, kaip kariškiai, labai paprastai viską skaičiuojame – yra taktinis, operacinis, strateginis, politinis ir karinis lygmuo. Tikrai nepretenduojame būti taktinio lygmens ekspertai, kurie aiškintų, kokių kalibrų reikia ir kokius šarvuočius pirkti.
Mes pagal savo patirtį, biografiją ir eitas pareigas daugiau orientuojamės į strateginio lygio sprendimų priėmimą. Norime, kad tie sprendimai būtų priimti nacionalinio saugumo interesais. Kad ir kokios sritys būtų – policija, kariuomenė ar dar kas nors – viskas turi dirbti nacionaliniam saugumui stiprinti“, – kalbėjo G.Grina.
Jis pridūrė, kad jie yra pasirašę ir priesaikas, jog paslapčių neatskleis.
Kritikams kelia nerimą
Paskelbus apie Pulkininkų asociacijos įkūrimą, viešojoje erdvėje pratrūko ir komentatoriai, kuriems tokia asociacija kelia nerimą ir daug klausimų.
„Daugeliu atvejų, kai girdžiu apie buvusių karininkų norą įsilieti, patarti, pagalvoju: „Šaunuoliai, tikrai galės ir sugebės.“ Bet ne visais atvejais. Nežinau, ką pasakys politikai, kai į juos kreipsis p. V.Malinionis su patarimais gynybos klausimais, bet man jau bus neramu.
Kokie čia patarimai? Kaip po dūmų uždanga sukurti sistemą, per kurią uždarai privačių įmonių grupei bus nutekinama informacija apie svarbių ir brangių kariuomenės pirkimų organizavimą ir padedama pasirengti dalyvauti konkursuose? O jei kreipsis p. G.Grina, gal jis patars politikams, kaip kelerius metus galima iš principo ignoruoti visą grėsmių nacionaliniam saugumui spektrą, kaip tai buvo priešiškos propagandos ir informacinių karų atveju?“ – dalijamasi svarstymais feisbuko erdvėje.
„Po interviu su V.Malinioniu daugumai politikų, išgirdus apie šią naują asociaciją, turėtų užsidegti aliarmo lempos. Na, ir dar pabaigoje kelios citatos: „Mūsų vienas iš ketinimų – kad atsirastų atsargos kariškių ne tik vykdomosios valdžios organuose, bet ir įstatymų leidybos organuose, tai yra Seime“; „Savo partijos mes tikrai nežadame kurti, mes bandytume juos integruoti į jau egzistuojančias partijas“; „Mes norime konsultuoti, ir mes jau šnekėjome su kelių partijų atstovais ir iš tikrųjų jie parodė, kad toks poreikis yra nemažas“; „Čia nebūtų lobistinė organizacija, čia būtų daugiau idėjinė organizacija“. Štai toks atsargos pulkininko supratimas apie atstovaujamąją demokratiją, partinę sistemą, lobizmą“, – rašoma komentaruose.
