Nors sakoma „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, norint įsidarbinti pagal specialybę vien aukštojo mokslo diplomo šiandien nepakanka. Darbdaviai labiausiai vertina kvalifikuotus specialistus, turinčius gerus praktinius įgūdžius. Todėl išaugus darbininkiškų profesijų paklausai, vis daugiau jaunimo susidomi profesiniu mokymu.
Lietuvoje profesinio mokymo įstaigose galima mokytis nuo 14 metų. Formaliojo profesinio mokymo programos siūlomos jaunimui, turinčiam pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, taip pat specialiųjų poreikių asmenims. Pirminio profesinio mokymo įstaigose kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį, ir vidurinį išsilavinimą. Asmenims, kurie jau turi kvalifikaciją, tačiau nori ją tobulinti ar įgyti kitą, siūloma rinktis formaliojo tęstinio profesinio mokymo programas, o pagal asmens ar darbdavio poreikį – neformalųjį profesinį mokymą.
Vien praėjusiais metais profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. specialistų, tarp jų daugiausia paslaugų, inžinerijos, statybos sričių darbuotojų, o 5 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo ir brandos atestatus.
Praėjusių mokslo metų pradžioje Lietuvoje 76 profesinio mokymo įstaigose mokėsi 46,5 tūkst. mokinių.
Įvertintos profesinio mokymo įstaigų vykdomos programos
Siekiant pagerinti mokymo kokybę profesinio mokymo įstaigose, prieš ketverius metus Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) ėmėsi įgyvendinti projektą „Profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas“. Projekto metu siekta įvertinti formaliojo pirminio profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybę, atlikti profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo rezultatų analizę ir parengti rekomendacijas profesinio mokymo programoms bei kokybės užtikrinimo sistemai tobulinti.
Kaip pasakoja projekto vadovė Rūta Karvelytė, tai buvo pirmasis sisteminis profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas, kuriame dalyvavo dauguma pirminio profesinio mokymo programas teikiančių profesinio mokymo įstaigų. Iš viso vertintojai aplankė 70 profesinio mokymo įstaigų ir įvertino 92 populiariausias programas, kuriose mokėsi 60 proc. mokinių. Įvertintos statybos ir statybos inžinerijos, darbo organizavimo, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo, kelionių, turizmo ir laisvalaikio, variklinių transporto priemonių, laivų ir orlaivių, sekretorių ir kontoros darbo, plaukų ir grožio priežiūros švietimo posričių programos.
Atliekant programų vertinimą, pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į mokymosi aplinką, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, mokymosi prieinamumą, mokymo modernumą, kvalifikacijų atitikimą ūkio poreikiams ir veiksmingą informavimą bei karjeros planavimą.
Atlikti programų įgyvendinimo kokybės išorinį vertinimą šalies mastu paskatino nepakankama profesinio mokymo kokybė ir atitikimas darbo rinkos poreikiams 2–10 m. perspektyvoje, taip pat Europos Sąjungos strateginės nuostatos bei rekomendacijos šalims narėms.
Iki šio projekto Lietuvoje nebuvo aiškaus profesinio mokymo įstaigų kokybės išorinio vertinimo modelio, kuris užtikrintų sistemingą mokymo paslaugų teikėjų veiklos kokybės stebėseną, skirtą nuolatiniam profesinio mokymo ir mokymosi procesų gerinimui.
Sužinojo, kur galima tobulėti
Projekto metu vertinimas apėmė visas profesinio mokymo įstaigas, vykdančias bent vieną pasirinkto švietimo posričio programą. Šiam darbui buvo apmokyta 100 vertintojų, atstovaujančių švietimo įstaigoms ir verslui.
„Mokymo įstaigų parengtas savianalizes ekspertų grupė išanalizuodavo, parengdavo išorinio vertinimo ataskaitos projektą. Pagal iš anksto suderintus grafikus vertintojai vyko į mokymo įstaigas. Vizito metu mokymo įstaigų administracijos atstovai, savianalizių rengimo darbo grupių nariai bendravo su vertintojais, patikslino arba papildė trūkstamą informaciją, supažindino su materialine mokymo baze. Po vizitų visoms mokymo įstaigoms buvo pateiktos išorinio vertinimo ataskaitos ir rekomendacijos veiklos tobulinimui. Ataskaitoje vertintos mokymo įstaigos rezultatai buvo palyginti su tas pačias programas įgyvendinančių mokymo įstaigų apibendrintais vertinimo rezultatais“, – pasakoja vertinime dalyvavusi Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorės pavaduotoja Vida Nenortienė. Pašnekovės teigimu, vertinimo esmė buvo ne bausti mokymo įstaigas radus jose trūkumų ar neatitikimų, o padėti, patarti, kaip taisyti ar tobulinti veiklą ateityje.
Kad toks vertinimas buvo naudingas sutinka ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiukaitytė, kurios vadovaujamoje mokymo įstaigoje lankėsi vertintojai. Vadovės teigimu, mokymo įstaigos galimybės tobulėti atsiskleidė dar atliekant savianalizę, o vėliau, gavus galutinį įvertinimą ir rekomendacijas, tapo aiškiau kuria kryptimi keistis.
„Savianalizė yra būtinas procesas profesinio mokymo įstaigai, norint eiti į priekį, o galimybė sužinoti, kokią vietą užimi lyginant su kitomis profesinio mokymo įstaigomis, skatina pasitempti. Savianalizė buvo naudinga, nes atsakydami į pateiktus klausimus galėjome įsivertinti ir pastebėti, ko mums trūksta. Pavyzdžiui, klausimas, ar turite specialų liftą, priėjimą prie dirbtuvių žmonėms su negalia, privertė pagalvoti apie mokymo įstaigos pasiruošimą priimti tokius mokinius. Žmonių su fizine negalia mūsų įstaigoje nesimoko, tačiau galbūt taip yra kaip tik todėl, kad nesame sudarę tam tinkamų sąlygų. Vertindami save ir gavę rekomendacijas iš vertintojų, galėjome pamatyti, ko mums trūksta, ir kryptį, kur link turime eiti“,– pasakojo centro direktorė.
Šio projekto metu sukurta informacinė sistema leis ne tik peržiūrėti savo mokymo įstaigos programų vertinimo rezultatus, bet ir pasilyginti su kitų mokymo įstaigų, vykdančių tas pačias programas, apibendrintais vertinimo rezultatais.
Ieško kvalifikuotų specialistų
Darbo biržos duomenimis, pastarąjį pusmetį kvalifikuotos darbo jėgos poreikis augo, o nekvalifikuotų darbininkų – mažėjo. Situacija puikiai suprantama grožio salono „Bomondlita“ direktoriui Zbignev Dudinskij, kuris sako, kad darbdavys visada noriau priims kvalifikuotą specialistą praktiką, gebantį pelningai dirbti, nei tą, kurį dar reikia apmokyti, tačiau tikina, kad net ir iš profesinio mokymo įstaigos atėjęs darbuotojas ne visada turi pakankamai įgūdžių.
„Gal teorijos pakanka, bet įsidarbinti padeda įgyti praktiniai įgūdžiai, ko ir turi mokyti profesinio mokymo įstaigose, ir ko šiandien trūksta. Jei kirpėja nemokės kirpti, tai atėjusi pas darbdavį turės pradėti nuo nulio, o toks darbuotojas nelabai reikalingas. Rinkai reikia kvalifikuotų specialistų, o jeigu žmogų, baigusį profesinę mokymo įstaigą, dar reikia mokyti, vadinasi, ta mokymo įstaiga yra prasta. Tam ir reikalingas profesinio mokymo įstaigų vertinimas, kad jos žinotų, kur gali pasitempti“, – sako jis.
Profesinio mokymo įstaigas iš verslo pusės vertinęs salono direktorius sako stebėjęs, kokius grožio paslaugų sektoriaus specialistus jos ruošia ir pataręs, kaip sustiprinti jų mokymą: „Bendravome su mokytojais, vertinome mokymo įstaigų turimą materialinę bazę ir pastebėjome, kad ji labai skiriasi. Daugeliu atvejų ji galėtų būti geresnė, žinoma, viskas remiasi į finansavimą. Buvo tik kelios profesinio mokymo įstaigos, kurios gali parengti gerus specialistus, kitoms koją kiša prasta materialinė bazė“.
Didelės viltys Lietuvoje siejamos su atidaromais sektoriniais praktinio mokymo centrais. Pasinaudojus Europos struktūrinių fondų parama profesinio mokymo įstaigose pradeda veikti 41 sektorinis praktinio mokymo centras, aprūpintas naujausiomis įvairių sektorių specialistams rengti reikalingomis technologijomis ir modernia įranga.
Projektas VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-002 „Profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas“ finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projekto tikslas – vykdyti profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą. Projekto pareiškėjas – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.
Daugiau informacijos apie projektą KPMPC interneto svetainėje adresu www.kpmpc.lt.
