Žurnalistės Daivos Žeimytės paklausta, ar jau ne pirmą kartą šioje įstaigoje galimai iškylantys tarnybiniai romanai nekenkia pačios VLK veiklai, politikė teigė, kad asmeniniai santykiai turi būti palikti už valstybinės įstaigos durų. Maža to, kol nėra svarių įrodymų, tokiais teiginiais švaistytis nereikėtų.
„Ar jums rūpi meilės reikalai VLK, ar tai, kaip ji dirba? Jei tai turėtų įtakos, galbūt reiktų rimčiau pažiūrėti, bet visa tai yra kalbų lygmenyje. Tikrai negaliu teigti, kad buvęs vadovas ir dabartinis vadovas darbo vietas organizuoja iš meilės“, – kalbėjo ministrė.
Pokalbis su ministre Rimante Šalaševičiūte – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Ministre, pradėkime nuo keistokos situacijos Valstybinėje ligonių kasoje. Visa tai Jūs žinojote. Žadvilė Abelienė paskirta su Jūsų palaiminimu?
– Ne viską žinojau. Pirmiausia buvo paklausta mūsų vadovybės ir mano nuomonės, ar VLK galėtų turėti du pavaduotojus. Buvo pakeista VLK struktūra, N. Bernotienė išliko pavaduotoja, o į kitą pavaduotojo vietą buvo pristatyta minėta moteris. Buvo aiškiai pasakyta, kad tai vyriausioji specialistė, teisininkė ir jai priskiriami jos kompetencijos skyriai, susiję su teisiniais klausimais.
– Kas Jums pristatė šią moterį?
– Struktūrą tvirtinom patys. Pristatė ir atvedė laikinasis vadovas Gintaras Kacevičius. Apie tai, kad reikės perkelti iš 13-os į 18-ą kategoriją, visiškai nebuvo kalbama. Arba nuslėpė, ar nematė reikalo sakyti. Turime daug pavaldžių įstaigų, bet nė vienas vadovas dėl pavaduotojų kandidatūrų nebuvo atėję ir nederino. To nereikia daryti, nes ministras skiria ir atleidžia tik įstaigų vadovus.
– Ministre, Jus apgavo?
– Kiek bendravau, galėjau su kandidate kalbėti visomis temomis, kurios ir man buvo įdomios. Ji sugebėjo aiškiai, koncentruotai atsakyti į klausimus.
– Tai kandidatė tinkama?
– Mūsų įstatymai nedraudžia neeiliniame vertinime padidinti kategorijas, nebūtinai per vieną. Šiandien išsakiau VLK vadovui pretenzijas dėl to, kaip žmogus gali nedalyvauti neeiliniame vertinime, kai sprendžiamos jo galimybės užimti aukštą postą.
– Ministre, ar Jūs žinote, kas darosi ministerijai pavaldžiose įstaigose? Susidaro įspūdis, kad kas ką nori, tas tą daro.
– Už darbus atsako įstaigos vadovas, kiekvienas viceministras turi jiems priskirtas įstaigas, kurių darbą kontroliuoja. Be abejo, galėjo atvesti viceministrui V. Gavrilovui, kuriam priskirta VLK.
– Ar Jūs vis dar pasitikite laikinuoju vadovu?
– Vis dar pasitikiu. Šie veiksmai buvo negražūs, bet jis pasiaiškino. Jo priimami sprendimai dažniausiai yra teisingi, jis pakankamai argumentuotai įrodinėja klausimus, kaip reikia spręsti. Mes ar jo darbo reikalus vertinam, ar vienintelį dalyką, kai jis negražiai pasielgė paskirdamas savo pavaduotoją? Darbo atžvilgiu pretenzijų dar neturiu.
– Sutinkate, kad jis supainiojo darbo ir asmeninius reikalus? Juk žinote kalbas, kad su ta moterimi laikinąjį vadovą galimai sieja ne tik dalykiniai santykiai.
– Aš negaliu patvirtinti. Kaip jums atrodo, ar etiška yra klausti? Aš paklausiau, ryžausi tam tris dienas ir šiandien to paklausiau. G. Kacevičius kategoriškai paneigė, jis turi šeimą, vaikus. Aš linkusi juo tikėti. Jeigu kažkas ir būtų, nes ne apie vieną tenka išgirsti, aš niekada nesidomėjau, kas vyksta už durų, kai baigiasi darbas ir atsakomybė už savo darbą.
– Ministre, pati pasakėte, kad tarnybiniai romanai gali būti ne pirmas kartas VLK. Gal reiktų pradėti domėtis meilės santykiais šioje institucijoje, nes akivaizdu, kad tai paveikė ir tam tikrus dalykinius reikalus?
– Ar jums rūpi meilės reikalai VLK, ar tai, kaip ji dirba? Jei tai įtakotų, galbūt reiktų rimčiau pažiūrėti, bet visa tai yra kalbų lygmenyje. Tikrai negaliu teigti, kad buvęs vadovas ir dabartinis vadovas darbo vietas organizuoja iš meilės.
– VLK kontroliuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSD) lėšas, o šios institucijos vadovus nuolat lydi skandalai. Ponas Sasnauskas įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba, dabartinis vadovas galimai pasinaudojo tarnybine padėtimi dėl tam tikros darbo vietos. Nemanote, kad reiktų iš esmės pakeisti kadrų politiką?
– Siūlote atleisti visus ir suformuoti naują VLK kolektyvą? Šitame kolektyve turi būti tie žmonės, kurie sugeba dirbti. Ši įstaiga tvarko virš milijardo eurų, gal ir atrodo, kad žmonės ten daro visokias pražangas ir tai įtakoja jų darbus. Mes kontroliuojame kas ketvirtį, kaip panaudojami pinigai mūsų pacientų labui, medikų bendruomenei. Kol kas nenustatėme nė vieno pažeidimo.
– Jūs šios moters neprašysite savo noru išeiti iš darbo?
– Vakar VLK vado paklausiau, gal pavaduotoja norėtų pasitraukti. Žinau, kad yra pakankamai spaudimo iš išorės, jog G. Kacevičius pats išeitų iš darbo – yra kas spaudžia oficialiais raštais, tarp jų yra ir politikų. Laukiame Antikorupcijos komisijos sprendimo, kuris įvertins direktoriaus veiksmus. Jeigu išaiškės tokių veiksnių, kurie tiesiogiai įtakojo jo darbą, aišku, jo nepalaikysiu.
– Seimas praeitą savaitę po pateikimo pritarė prezidentės pataisoms, pagal kurias gydymo įstaigos negautų apmokėjimo už pavėluotai suteiktas paslaugas, be to nustatyti terminai: skubi pagalba turi būti suteikta per 24 val, šeimos gydytojo konsultacija – per 7 dienas, gydytojo specialisto – per 30 dienų, brangūs tyrimai – per mėnesį, o planinė operacija – per 60 dienų. Jeigu eilės per didelės, ligoninė turėtų pasiūlyti paslaugą kitoje ligoninėje. Tokius terminus realiai įgyvendinti įmanoma?
– Praktiškai tokie terminai įteisinti jau dabar. Nauja tai, kad tai įstatyminė nuostata, atsiranda didesnė erdvė taikyti atsakomybę arba reikalauti, kad būtų vykdoma.
– Jūs buvote nusiteikusi skeptiškai?
– Skeptiškai buvau nusiteikusi dėl skatinimo, nes skatinimo paslaugoms yra skiriamos lėšos ir jos turi būti panaudotos labai racionaliai. Norime skatinamąsias paslaugas apmokėti pirminiame lygyje tiems, kurių atlyginimai mažiausi ir kurie yra arčiausiai žmonių – šeimos gydytojams. Įstatymas reikalingas, jis turi būti drausminantis.
– Greitosios pagalbos suteikimas – 24 valandos. Jau dabar žmogus, kuriam reikia skubios pagalbos, laukia kelias valandas. Tai greitoji pagalba – nepagreitėja?
– Mes apskritai norime pertvarkyti greitąją pagalbą, nors greitosios pagalbos darbas yra įvertinamas labai gerai, žmonių pasitikėjimas – 80 proc. Suvienodinimui ir tvarkos nustatymui yra pateiktos keturios alternatyvos, neaišku, kuriai pritars Strateginis komitetas. Viena – pilnai integruojam į Bendrąjį pagalbos centrą, kita – steigiam Nacionalinį greitosios pagalbos centrą, kuris pavaldus ministerijai, trečioje alternatyvoje numatome dar didesnį ryšį su savivaldybėmis, o mes tik vadovaujam metodiškai ir apmokame už paslaugas bei hibridinė – paliekant tą dalį, kuri šiandien veikia ir prisiimame Nacionalinio greitosios pagalbos centro steigimą bei koordinavimą.
– Santariškių ginekologijos skyriuje gruodžio mėnesį neplanuojamos naujos operacijos, ruošiamasi atšaukti suplanuotas, nes nėra pinigų. Pritrūko?
– Nepritrūko pinigų. Yra vienas kitas skyrius, bet ne šis, kurie atlieka viršsutartinius darbus. Nei vienas pacientas nelieka be paslaugos. Tos paslaugos, operacijos yra įvardinamos kaip viršsutartinių paslaugų suteikimas, už kuriuos apmokama vėliau, kai suskaičiuojamas biudžetas. Santariškių klinikos ir jų vadovas žino, kad spalio mėnesį jau apmokėsim 30 proc. viršsutartinių atliktų darbų, o lapkritį bus paskaičiuota, kas buvo padaryta virš sutarties, ir apmokėta.
– Ministre, numatyta, kad apdraustas pacientas turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jei per nustatytą laiką nesuteiktos gydymo paslaugos, taip pat svarstomas žalos be kaltės atlyginimo projektas. Dabar galioja tvarka, kad gydymo įstaigos draudžia civiline atsakomybe. Jeigu tai būtų keičiama, atsirastų nauja įstaiga ar fondas, iš kurio būtų mokama. Kas iš to?
– Draudikai gali tai daryti, bet jei būtų toks fondas, kurį norima formuoti PSD fondo, mes netektume dalies lėšų, kuriomis apmokame už paslaugas ar kompensuojame vaistus. Fondui reiktų 5,5 mln. eurų ir dar 0,5 mln. eurų administravimui. Įstatymo iniciatoriai mano, kad tai būtų paprastesnis kelias ir daug didesnė pacientų grupė galėtų kreiptis, jei manytų, kad gydytojai pažeidė gydymo procedūras.
– Ar tai nereiškia, kad pacientai gautų grašius? Daugiau kreiptųsi, mažiau būtų išmokama.
– Dabar Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja nuo 100-120 tokių prašymų, išmokama apie 50-70 tūkst. eurų, per metus. Yra tik 4 Skandinavijos valstybės ir Naujoji Zelandija, kurios turi šį modelį. Gerovės valstybės gali sau tai leisti, o ten kreipiasi 6-9 tūkst. žmonių. Ministerija yra pateikusi supaprastintą kelią žalos atlyginimui – kreiptis tiesiogiai į gydymo įstaigą. Mūsų gydymo įstaigos, net nesant tokiam įstatymui, savo iniciatyva 10-20 proc. atlygina padarytą žalą.
