Nors neseniai buvo kalbama, esą beveik sukirsta rankomis dėl vokiškų „Boxer“ pirkimo, dabar kariuomenės atstovai apie tai šneka miglotai.
Sprendimą, kokias pėstininkų kovos mašinas, kitaip sakant, šarvuočius pirkti, priims Valstybės gynimo taryba. Dabar ji laukia Krašto apsaugos ministerijos išvadų dėl visų galimų tiekėjų pasiūlymų.
Tarp tiekėjų minimi Vokietijos „Boxer“, Šveicarijos „Piranha“, Prancūzijos „Nexter“, JAV „Stryker“, Suomijos „Patria“ arba jos lenkiškas analogas.
Už pirkimą atsakingi kariškiai tvirtina – nė vienas pasiūlymas neignoruojamas ir siekiama maksimalaus objektyvumo.
– Kodėl susidarė tokia nuomonė, kad kažkas kažkur vėluoja? Štai maždaug prieš mėnesį lankėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, domėjosi, ar viskas skaidru.
Po apsilankymo politikai sakė, kad jiems viską išaiškinome, tai galiu pakartoti ir dabar.
Nevyksta joks konkursas. Įvairūs gamintojai ir vyriausybės mums pateikė pasiūlymus bei atsakymus į specialų mūsų klausimyną, taip pat pageidavimus.
Mums svarbiausi kriterijai – ekonominiai, kariniai ir laiko.
Pirmasis pristatymas turi būti ne vėliau kaip 2017 metais. Vadinasi, sprendimą turime priimti iki šių metų pabaigos.
Bet dar nenuspręsta, su kuo pradėti derybas. Tai padarys Valstybės gynimo taryba, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius Darius Užkuraitis.
– Kokios procedūros laukia po to?
– Tada bus pradėtos tiesioginės derybos su gamintojais – vienu arba keliais.
Nelygu, koks trumpasis sąrašas iš dabar esančių pretendentų bus sudarytas.
Dabar turime aštuonis pagrindinius mašinas gaminančius atstovus ir du bokštelių gamintojus.
Žinoma, galbūt galima derėtis ir su visais, tačiau, mūsų nuomone, tiek jau būtų per daug ir sąrašą reikės trumpinti.
– Kada bus priimtas sprendimas ir kodėl iki šiol tai nepadaryta?
– Krašto apsaugos ministras ir Valstybės gynimo taryba laukia, kada mes pateiksime galutinę visų pasiūlymų ir informacijos, kurią turime, analizę. Vis dar analizuojame rinką.
– Tai kaip čia yra? Juk atrodė, kad jau nuspręsta pirkti vokiškas mašinas „Boxer“, kurių gamintojai ir savo prisistatymą surengė?
– „Boxer“ buvo pasirinktos kariuomenės vadui teikiant karinį patarimą.
Tai buvo analizės tik pagal karinius poreikius ir kriterijus rezultatas, neįtraukiant ekonominių ir politinių kriterijų.
Patys vokiečiai, kurie čia turi ir savo atstovus, skirtingai nei kiti gamintojai, nusprendė rizikuoti ir reklamuotis – pademonstruoti techniką, surengti susitikimus su vietos pramonės atstovais.
Mes visiems gamintojams buvome paskelbę, kad technikos bandymų čia nedarysime, bet negalėjome prieštarauti, kai jie panoro atvežti mašinas ir pademonstruoti.
Žinoma, tai buvo koordinuojama su ministerija.
Be to, vokiečiai surengė savo industrijos dienas, kuriose dalyvavo per 40 mūsų įmonių. Bet, kaip suprantu, išėjo ne pats geriausias variantas.
Šalių vyriausybės tokiais atvejais laikosi įvairios politikos dėl savo pramonės įtraukimo į šį procesą. Pavyzdžiui, Danija reikalauja, kad visos subrangos sutartys būtų sudaromos su jos įmonėmis.
Mūsų Vyriausybė tokios pozicijos nėra priėmusi, veikiau yra nuostata, kad gamintojas pats gali eiti pas mūsų įmones ir tartis.
Taip yra ir šiuo atveju – kai sulaukėme klausimų, kodėl vokiečiai čia rengia pristatymus ir savo industrijos dienas, atsakėme, kad visi gali patys dirbti su mūsų įmonėmis ar asocijuotomis struktūromis.
Bet kai kariuomenės vadas suformulavo savo karinį patarimą, sulaukėme dar dviejų vyriausybių pasiūlymų.
– JAV ir Lenkijos?
– Tarkime, aš to neneigiu. Tiesiog JAV dar turi pačios atlikti kai kuriuos formalumus, palaiminimą turi suteikti Kongresas.
Be to, kai kurie iš tų gamintojų, kurie jau buvo anksčiau pateikę savo pasiūlymus, juos atnaujino.
Taip pasielgė, pavyzdžiui, „Piranha“ iš Šveicarijos, kurie anksčiau siūlė „Piranha-3“, o dabar jau „Piranha-5“.
Gamintojai taip pat siūlo, kad gali įmontuoti į mašiną bet kokį bokštelį, tačiau pageidaujame, kad tai būtų viena sistema.
Taigi šiuo metu tiesiog turime iš naujo įvertinti visą informaciją ir pasiūlymus, patikslinti kai kuriuos dalykus.
Svarbiausia – kad niekas negalėtų pasakyti, jog ką nors diskriminavome ir neatsižvelgėme į kokius nors pasiūlymus.
Žinoma, galėtume Valstybės gynimo tarybai teikti ir dabar jau turimą informaciją, bet, mano manymu, dar ankstoka.
Tikimės, kad rinkos analizę baigsime ir ją Valstybės gynimo tarybai perduosime paskutinę spalio arba pirmąją lapkričio savaitę.
– Kas tie politiniai kriterijai ir koks jų santykis su kitais? Kokių karinių kriterijų reikalaujate iš gamintojų?
Ar, pavyzdžiui, atsižvelgiate į Lietuvos specifiką – kad ir gamtines sąlygas?
– Politiniai kriterijai – paprasti. Pirmiausia tai turi būti šalys, su kurių kariuomenėmis mūsų kariuomenė geriausiai sąveikauja ir sąveikaus. Tai JAV, Prancūzija, Lenkija. Po to šalys, su kuriomis bendradarbiaujame įvairiu kariniu formatu.
Svarbiausia – kad viskas būtų maksimaliai integruota, suderinta ir efektyvu.
Kariniai kriterijai – dviejų grupių. Vieni – privalomieji, kiti – pageidautini, dėl kurių jau būtų galima derėtis, jei gamintojas būtų pasirinktas. Iš tokių derybinių kriterijų, pavyzdžiui, galimybė mašinai plaukti.
Formuluodami karinius kriterijus, iš kurių vienas svarbiausių – apginamumas, mes nurodome „nuo tiek iki tiek“.
Kaina irgi bus derybų objektas. Dabar gamintojai tik nurodo labai išankstinę kainą, kuri sudaroma iš atvirų šaltinių, ji pagrįsta ankstesnių sandorių vidurkiu.
Taigi pats projektas prasidės kitais metais, bet sprendimas bus priimtas jau šiemet.
