Septyniasdešimtmetė tautodailininkė ir buvusi pedagogė kantrybės neteko sužinojusi, kad beveik pusmetį tos darbuotojos stalčiuose mėtęsis jos prašymas kažkur pradingo.
Prašymas, dėl kurio V.Žilienė ne kartą keliavo į seniūniją, taip ir neatsirado, o įsižeidusi seniūnijos darbuotoja Neringa Drabavičienė kreipėsi į policiją. Skirmantiškių kaimo gyventojai Vievio policijos nuovados viršininkas Pavelas Jermakovičius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Tikėjosi sulaukti pagalbos
Tris dešimtmečius sodyboje gyvenanti V.Žilienė dar praėjusių metų lapkritį kreipėsi į Elektrėnų savivaldybę, kad valdžia atlygintų šernų padarytą žalą. Šie keturkojai iškniso ūkininkaujančios pensininkės pasėlius, ganyklas.
„Kiek gyvenu, medžiotojų akyse nesu mačiusi, o šernai visai suįžūlėjo. Ateina net į kiemą, šuns būdą sugebėjo apversti“, – pasakojo V.Žilienė.
Elektrėnų savivaldybėje jai paaiškinta, kad pirmiausia reikia Vievio seniūno Zenono Pukėno parašo. Tad moteris nuskubėjo į Vievio seniūniją. Nesulaukusi seniūno, ji prašymą paliko N.Drabavičienei.
Anksčiau seniūnijoje sekretore dirbo kita moteris. „Pažįstu daugelį Vievio žmonių, ne vieną jų mokiau, tad nematytos darbuotojos paklausiau, iš kur ji. Atsakė, kad iš Panerių kaimo, gražiai pasikalbėjome“, – prisiminė 37 metus mokykloje dirbusi V.Žilienė. Vyresnioji specialistė N.Drabavičienė tikino, kad V.Žilienės prašymą pateiks iš karto, kai tik seniūnas grįš.
Praėjo daugiau nei penki mėnesiai. V.Žilienė manė, kad seniūnija jau seniausiai jos prašymą persiuntė Elektrėnų savivaldybei, tad vėl ten nuvažiavo. Pasirodo, kad niekas jos prašymo nematė.
Prašymo taip ir nesurado
Vėl užsukusi į Vievio seniūniją V.Žilienė iš N.Drabavičienės išgirdo, kad jos prašymą kažkur padėjo ir dabar negali rasti.
Maždaug po savaitės V.Žilienė dar kartą apsilankė seniūnijoje, bet N.Drabavičienė nebuvo suradusi prašymo, nepateikusi jo seniūnui pasirašyti. V.Žilienė pasisiūlė parašyti kitą prašymą. Buvusi mokytoja garsiai nusistebėjo, kaip taip neatsakingai dirba jauna darbuotoja. Tuo metu atsivėrė durys ir iš kabineto išėjo seniūnas Z.Pukėnas.
Z.Pukėnas patikino, kad kito prašymo rašyti nereikia, ir pridūrė, kad šernai tegu gyvena. V.Žilienė susidarė įspūdį, kad seniūnas nė neketina rūpintis, kad šernų padaryta žala būtų atlyginta. Tad ne kartą į seniūniją keliavusi moteris neišlaikė.
V.Žilienė apsižodžiavimą seniūnijoje puikiai prisimena. Ji tvirtino, kad pati buvo pavadinta kiaule.
Palygino su paukščiu Po trijų savaičių V.Žilienė sulaukė policijos pareigūnų vizito, jie įteikė šaukimą atvykti pas Vievio policijos vadovą.
Iš pradžių P.Jermakovičius skyrė V.Žilienei 28 eurų baudą. Nagrinėjant bylą moteris tikino, kad seniūnas pats su ja šiurkščiai elgėsi, išvarė iš seniūnijos. Jos teigimu, N.Drabavičienės tiesiogiai višta nevadino. Kol darbuotoja stalčiuose ieškojo prašymo, pensininkė tik paklausė: „Ko tu kapstaisi kaip višta?“
N.Drabavičienė prašyme policijai nurodė, jog V.Žilienė elgėsi konfliktiškai, puolė darbuotojus. Tiesa, Vievio seniūnijos atstovė nenurodė, jog lankytoja būtų vartojusi keiksmažodžius.
Kitos trys seniūnijos darbuotojos aiškino, kad V.Žilienė dažnai užsuka į seniūniją, elgiasi įžūliai, įžeidinėja darbuotojas. Tačiau kaip – nė viena nepaaiškino.
Nutarė kreiptis į teismą
V.Žilienė baudos nesumokėjo, tad jai išieškoti kreiptasi į antstolius. Pridėjus išieškojimo išlaidas, suma perkopė per šimtą eurų. Beveik pusę jos antstolė jau išskaičiavo iš V.Žilienės pensijos.
Skirmantiškių kaime gyvenanti moteris nutarė baudos skyrimą apskųsti teismui. Tačiau baudą antstolė ir toliau išieškos iš pensijos.
Per teisybės paieškas pablogėjo V.Žilienės sveikata, jai teko gultis į ligoninę Vilniuje. „Pagalbos iš valdžios taip ir nesulaukiau. Atvirkščiai – dar baudą gavau ir krūvos nemalonumų sulaukiau“, – dūsavo buvusi mokytoja.
