Dar 2013 metais teisingumo ministras Juozas Bernatonis yra registravęs projektą, pagal kurį Lietuva būtų padalinta į dešimt regionų ir jų rinkėjai rinktųsi iš partijų atskirai kiekvienam regionui pateikto kandidatų sąrašo. Socialdemokratai trečiadienį vėl prisiminė šią idėją, kuri sugrįš po savaitės ant Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės stalo jau apsvarstyta visose partijose.
Pagal projektą, nebeliktų vienmandačių rinkimų apygardų, o žmonės iš partijų pateikto sąrašo rinktųsi jiems patinkančias asmenybes. Seimo dydį planuojama palikti tokį patį – 141 vietos ir sudaryti 10 apygardų, kurių dydis priklausytų nuo gyventojų skaičiaus.
„Abejoju, ar būtina keisti rinkimų sistemą. Tyrimai rodo, kad, keičiant rinkimų sistemą, rinkėjams ir partijoms daugiau nežinomybės. Toks radikalus rinkimų sistemos keitimas būdingas labiau Lotynų Amerikai nei Vakarų demokratijoms“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis.
Politologas nemato būtinybės keisti rinkimų sistemą. Pasak jo, apie tai nebuvo kalbėta, kol Vyriausioji rinkimų komisija nepasiūlė projekto, kuriame numatomos naujos vienmandačių rinkimų apygardų ribos.
Žmonės nežinotų, kaip elgtis
Pasak politologo M.Jastramskio, pereinant nuo vienos sistemos prie kitos, gyventojams būtinas paaiškinimas, kodėl tokia sistema yra reikalinga, kaip ji veiks ir kaip skaičiuojami balsai.
„Per daugiau nei dvidešimt metų žmonės priprato prie vienos sistemos ir tas kaitaliojimas tikrai nebūtų geras trumpuoju laikotarpiu. Užvaldytų nežinomybė – žmonės nežinotų, ko tikėtis, kurią partiją rinktis.
Nesakau, kad tai yra labai paini rinkimų sistema, tačiau jokie tyrimai nerodo, kad toks pokytis pagerina demokratiją ar elgesio per rinkimus stabilizavimą“, – aiškino politologas.
Nauja sistema nepalanki mažoms partijoms
Pagal naująją rinkimų sistemą, žmonės balsuotų už partijų sąrašą. Tik skirtumas nuo dabartinio paskirstymo daugiamandatėje tas, kad kiekvienoje apygardoje iš 10 viduje būtų paskirstyti tie mandatai.
„Mažesnėms partijoms šis skirstymas nebūtų pats palankiausias, nes kuo mažesnis apygardų dydis, tuo proporcingumas mažesnis.
Prieš porą metų J.Bernatonis, pristatydamas tą sistemą, sakė, kad tai leis žmonėms balsuoti už kandidatą, bet realybėje vis tiek veikia taip, kad yra balsuojama už kandidatą ir partiją. Tas balsas už kandidatą tiesiog lemia kaip reitingavimas“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Politologas svarstė, jog galbūt kai kurios partijos mano, kad joms visiškai proporcinė rinkimų sistema, suskirstyta į daugiamandates, būtų palankesnė. „Šioje vietoje matau socialdemokratų interesą, kad jie, kaip didelė partija ir turinti geriausius reitingus ir juos išlaikiusi, tokioje proporcinio rinkimo sistemoje tikriausiai be problemų laimėtų rinkimus.
Vienmandatės tą dalyką vis tiek amortizuoja dėl to, kad vienmandatėse gali laimėti tik vienas kandidatas, jei socialdemokratai toje pusėje liks antri ir tų vietų negaus. Jei dabar suskirstome Lietuvą į dešimt apygardų, tai kiekvienoje jų socialdemokratai gaus kažkiek mandatų“, – skaičiavo politologas.
Pasak pašnekovo, čia gali būti reakcija ir į Vilniaus vienmandates apygardas. Dabar yra grėsmė, kad Vilnius deleguos daugiau vietų ir dauguma turėtų būti dešiniųjų.
„Jei pakeičiame į tokią sistemą, kuri dabar siūloma, iš Vilniaus padarome vieną apygardą, kurioje yra deleguojama trylika vietų proporcijų principu. Sakykime, kad už socialdemokratus balsuoja dešimt procentų, bet jie gaus kažkiek vietų iš Vilniaus, o dabartinėje sistemoje yra grėsmė, kad jie gali išvis negauti“, – prognozavo politologas.
