Jūreivių artimieji laukia Nigerijos piratų ženklo

„Visų jūrininkų artimieji dabar labai išgyvena, nemiega ir laukia bent menkiausios žinios iš Nigerijos“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo lietuvio, dirbančio laive „Solarte“, sesuo. Iš šio laivo piratai paėmė įkaitais du mūsų šalies piliečius.

Ginkluoti piratai prie Afrikos krantų dažnai užpuola krovininius laivus, o už įkaitais paimtus jūrininkus prašo išpirkos.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Ginkluoti piratai prie Afrikos krantų dažnai užpuola krovininius laivus, o už įkaitais paimtus jūrininkus prašo išpirkos.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Nuo piratų išpuolio pirmadienio vakarą nukentėjusį krovininį „Solarte“, kaip ir kitus laivus, prie Nigerijos krantų šiuo metu saugo ginkluoti vietos kariškiai.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Nuo piratų išpuolio pirmadienio vakarą nukentėjusį krovininį „Solarte“, kaip ir kitus laivus, prie Nigerijos krantų šiuo metu saugo ginkluoti vietos kariškiai.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Rasa Karmazaitė („Lietuvos rytas“)

2015-10-22 06:40, atnaujinta 2017-10-08 14:59

„Mano brolis studentas lapkričio mėnesį turėjo jau grįžti namo. Man neramu, kol kas nepavyko užmegzti su juo ryšio“, – vakar pasakojo klaipėdietė, rašo „Lietuvos rytas“.

Šios moters brolis su dar keliolika Lietuvos ir Ukrainos piliečių prieš pusmetį įsidarbino 1982 metais pagamintame 86 metrų ilgio laive, plaukiojančiame su Komorų salų vėliava.

Klaipėdietė nuolat sekė laivo maršrutą, kuris per palydovą buvo rodomas internete. Įplaukęs į kokį nors uostą lietuvis artimiesiems atsiųsdavo trumpąją žinutę arba paskambindavo.

Jūrininko sesuo labai sunerimo, kai išgirdo pranešimą apie piratų užgrobtą laivą.

Ji iš karto puolė prie kompiuterio tikrinti, ar tai nėra tas pats laivas, kuriame dirba jos brolis.

Laivo koordinatės parodė, kad jis yra prie Port Harkorto uosto.

Vakar jūrininko sesuo susisiekė su Klaipėdoje įsikūrusia bendrove „Baltlanta“, kuri parūpino sutartį jos broliui ir kitiems jūrininkams iš Lietuvos. Tik tada moteris sužinojo, kad tai tas pats piratų užgrobtas laivas.

„Darbdaviai šiandien informavo ir kitų jūrininkų, dirbusių tame laive, šeimas, taip pat – ir pagrobtųjų. Jeigu tik galėtume, mes visi valtimis pas savo artimuosius į Nigeriją nuplauktume“, – vakar kalbėjo pašnekovė.

Darbą rado Lietuvos įmonė

Rusijos įmonei „Rainbow Rifferi“ priklausantis krovininis laivas „Solarte“ iš Afrikos žūklaviečių gabeno šaldytas žuvis. Jame iš viso dirbo devyniolika įgulos narių – 16 Lietuvos piliečių ir trys – Ukrainos.

Jūrininko sesuo pasakojo, kad jos brolis studentas, nors ir dirbo užsienio bendrovei priklausančiame laive, mokesčius mokėjo Lietuvoje.

Darbą krovininiame laive jaunam jūrininkui ir dar keliolikai lietuvių surado įmonė „Baltlanta“. Paprastai sutartį jūrininkai pasirašo pusmečiui.

„Baltlantos“ atstovas paaiškino, kad per jų įmonę sutartis gavę jūrininkai gerai užsidirba.

Apšaudė ir apiplėšė

Vakar įmonės „Rainbow Riffer“ atstovai dar nebuvo sulaukę reikalavimų iš piratų. Bet neabejojama, kad bus paprašyta išpirkos.

Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino ir Ukrainos konsulas Nigerijoje Mykola Samosvatovas – jis pirmasis susisiekė su „Solarte“ įgula ir dabar nuolat palaiko su ja ryšį.

Jūrininkai Ukrainos diplomatui papasakojo, kad laivas pirmadienį vakare sutemus buvo užpultas jūroje. Jis plaukė Port Harkorto uosto link.

Prie laivo priplaukė motorinė valtis. Kapitonas ukrainietis bandė manevruoti ir pabėgti nuo užpuolikų, tačiau jam nepavyko.

Laivas buvo apšaudytas, labiausiai nukentėjo kapitono kabina ir joje esanti aparatūra.

Penkiolika įgulos narių pasislėpė – užsirakino mašinų skyriuje. Į jį įsilaužti be specialios įrangos neįmanoma, todėl ši vieta laikoma saugia.

Keturi vyrai, tarp jų ir lietuvis kapitono padėjėjas bei dar vienas jūrininkas iš Lietuvos, liko ant denio.

Į krovininį laivą įsibrovę ginkluoti piratai iš pradžių puolė jo plėšti – pasiėmė rastus jūrininkų mobiliuosius telefonus, kompiuterius, pinigus.

Pasitraukdami iš laivo užpuolikai į motorinę valtį įsisodino ir išgabeno keturis jūrininkus – du Lietuvos ir du Ukrainos piliečius.

„Kol kas apie pagrobtus įkaitus žinių neturime. Paprastai piratai palaukia savaitę, o kartais dvi ir tik tada susiekia su įmone, kuriai priklauso laivas“, – teigė diplomatas, gerai žinantis šios įkaitų dramos užkulisius.

Kelerius metus Nigerijoje gyvenančiam ukrainiečiui jau teko aiškintis daug įkaitų dramų. Konsulas patikino, kad visos jos baigėsi jūrininkų išlaisvinimu: „Schema visada būna ta pati.“

Piratai pareikalauja nemažos sumos. Jiems tarpininkauja britų įmonės. Gavę pinigus piratai jūrininkus paleidžia.

Vakar M.Samosvatovas bendravo su laive likusiais ukrainiečiais ir lietuviais. Vyrai patikino, kad jaučiasi saugūs, tik nerimauja dėl įkaitais paimtų bendradarbių.

Dabar laivą saugo Nigerijos kariškiai, laivo įgulos nariai turi pakankamai maisto. Jiems į pagalbą atskubėjo naujas šturmanas.

Puolė naktį su peiliais

Nigerija – nesaugi šalis. Savo šalies piliečiams mes patariame joje nedirbti“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Ukrainos konsulas Nigerijoje M.Samosvatovas.

Piratai siaučia ir prie kitų Afrikos žemyno valstybių – Somalio, Siera Leonės, Ganos, Kongo.

Dažnai jie turi ginklų, todėl per išpuolius būna ir sužeistųjų, ir žuvusiųjų.

„Laivas laukė prie vartų į Port Harkorto uostą. Į jį veda plati upė. Peiliu ginkluoti plėšikai užsiropštė inkaro lynu ir užpuolė mus netikėtai.

Dauguma įgulos narių tuo metu miegojo. Gerai, kad tada spėjau pabėgti ir pasislėpti“, – prisiminė buvęs laivo kapitono padėjėjas, kuriam taip pat teko su plėšikais susidurti prie Nigerijos krantų.

Nors laivo užpuolimas įvykdytas 1967 metais, garbaus amžiaus Jūrininkų sąjungos narys iki šiol prisimena tada išgyventas siaubo akimirkas. Jos vėl atgijo, kai vyras išgirdo apie toje pačioje vietovėje šią savaitę piratų užpultą laivą su mūsų šalies piliečiais.

„Kaip dabar prisimenu – buvo tyli naktis, keliese žiovaudami budėjome. Ir staiga mus puolė mojuodami peiliais.

Mes pabėgome, o būrys plėšikų grobė viską, kas tik pakliuvo po ranka, – kibirus, buities prekes“, – pasakojo buvęs laivo kapitono padėjėjas.

Pagrobėjai reikalauja didelių išpirkų

Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža mano, kad šį kartą bus pareikalauta didelės išpirkos.

„2009 metais buvo pareikalauta išpirkos. Nors įmonės atstovai teigė, kad nemokėjo, manau, jog išpirka buvo sumokėta. 2010 m. buvo pagrobti Lietuvos ir Rusijos jūreiviai. Rusų profsąjungos sakė, kad už jūrininkus sumokėta labai daug. Rusai neįvardijo konkrečiai, bet sakė, kad sumos buvo labai didelės“, – portalui lrytas.lt paaiškino P.Bekėža.

Jis pasakojo, kad pavojingų vietų jūrininkams yra ne viena. Tačiau jos skiriasi. Pavyzdžiui, prie Etiopijos grobiami laivai su įgula ir kroviniais.

„Prie Nigerijos krantų dažniausiai grobiama dėl išpirkos. Pagrobtas kapitonas, vyresnysis jo padėjėjas ir dar du jūreiviai. Tai tik išpirkai. Kam juos žudyti? Manau, kad suma bus didelė“, – sakė P.Bekėža.

Anksčiau visi jūrininkai buvo išlaisvinti

Lietuviai ar Lietuvos laivų įgulų nariai į pagrobėjų rankas prie Afrikos krantų yra kelis kartus patekę anksčiau ir buvo išlaisvinti.

2009 metų rugpjūčio 3 dieną iš „Limarko“ laivininkystės kompanijai priklausančio laivo „Saturnas“ Nigerijos pakrantėje ginkluoti užpuolikai įkaitais paėmė 5 iš 14 įgulos narių. Sergejus Triškinas, Aleksandras Alatyrcevas, Vladimiras Blazevičius, Vladas Keršys ir Aleksandras Solovjovas buvo išlaisvinti po vienuolikos dienų.

2010 metų gegužės 16 dieną prie Kamerūno krantų užpuolus tai pačiai kompanijai priklausantį laivą „Argo“ pagrobtas jo kapitonas Dmitrijus Baškirovas. Apie Lietuvos piliečio išlaisvinimą pranešta liepos 4 dieną.

2010 metų liepos 2 d. prie Nigerijos krantų užpultas vokiečių laivas, plaukiojantis su Antigvos ir Barbudos vėliava. 12 paimtų įkaitų, tarp jų ir Lietuvos pilietis Aleksejus Sysojus, buvo išlaisvinti liepos 4-ąją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.