Tų vėjų blaškomi politikai kartais atrodo net juokingai. Pavyzdžiui, kai balsavo dėl to, kad ir kitąmet gautų sunkmečiu sumažintus priedus prie algų parlamentinei veiklai, taip pat dėl bazinio atlyginimo.
Pirmuoju atveju parlamentarai mėgino patyliukais sužlugdyti balsavimą, o antruoju – išvis nepritarė siūlymui po pateikimo. Vis dėlto vėliau dalis jų išsigando rinkėjų rūstybės ir konkurentų kritikos, tad balsavo priešingai.
Kur kas blogiau tautos išrinktieji atrodo, kai ima šitaip vinguriuoti ir blaškytis dėl to, ką patys visai neseniai paskelbė neliečiamomis šventenybėmis.
Antai Seimo pirmininkė „darbietė“ L.Graužinienė vakar jau atvirai užsiminė, kad būtų galima sumažinti kitų metų biudžete numatytas išlaidas krašto apsaugai.
Pasak politikės, jei Seimas matys, kad biudžetas pernelyg braška per siūles ir yra per didelis deficitas, reikės mažinti paskiras programas, o viena tokių – už kone pusę milijardo eurų planuojami įsigyti šarvuočiai.
Šis didžiulis projektas vis dar pakibęs nežinioje, jį apraizgė ir dideli interesai, ir net galimo neskaidrumo šešėliai. Būtent dėl to, anot L.Graužinienės, yra pagrindo perskirstyti tuos krašto gynybai numatytus pinigus.
Šie „darbietės“ samprotavimai atkartojo jos užvakarykštį pareiškimą – esą kitų metų biudžeto projekte skirta pakankamai pinigų tokiems strateginiams valstybės interesams kaip gynyba, tačiau pamiršti mažas pajamas gaunantys žmonės. Esą nepakankamai didinama minimali mėnesio alga (MMA), pensijos, mažiausiai uždirbančių biudžetinių darbuotojų atlyginimai.
Taigi Seimo vadovė nedviprasmiškai supriešina nuo kitų metų trečdaliu augantį krašto apsaugos biudžetą ir strateginius valstybės interesus su žmonių poreikiais.
Gal L.Graužinienė 2014 metų pavasarį nepasirašė parlamentinių partijų nacionalinio susitarimo dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo?
Pasirašė. Tuometė „darbiečių“ vadovė kartu su kitais įsipareigojo nuosekliai didinti šį finansavimą taip, kad jis 2020 m. pasiektų 2 proc. BVP.
Susitarime, be kita ko, numatyta ir pirkti šarvuočius.
Žinoma, dabar partijos elite nebesanti politikė gali aiškinti, kad tikslių skaičių nebuvo įrašyta, juos tvirtinti numatyta kiekvienais metais.
Tam galima pritarti. Apskritai netgi galima suabejoti, ar minėtas įsipareigojimas ir toks staigus lėšų gynybai didinimas atitinka valstybės galimybes, taip pat geopolitinę tikrovę.
Kad ir kaip būtų, politikai, kurie pasirašė šį dokumentą, aiškiai pasižadėjo daryti viską, kad toks gynybos finansavimas būtų pasiektas per kelerius artimiausius metus, bet svarbiausia – nemanipuliuoti juo dėl savų sumetimų ir dar priešinant valstybės interesus su žmonių interesais.
Juk būtent tokiu partijų įsipareigojimu pagrįsta pati nacionalinio susitarimo idėja.
Kokių posūkių galima laukti ateityje? Ir L.Graužinienė, ir dabartinis „darbiečių“ vadovas V.Mazuronis jau ne kartą grasino socialdemokratams ir premjerui A.Butkevičiui nebalsuoti už kitų metų biudžetą, jeigu nebus įgyvendinti Seimo pirmininkės išdėstyti reikalavimai – didinti pensijas ir algas daugiau, nei dabar numatyta.
Tačiau, skirtingai nei 180 laipsnių dreifuojanti L.Graužinienė, partija iki šiol nebuvo nusitaikiusi būtent į gynybai skiriamus pinigus.
Neatmestina, kad tai irgi bus padaryta. Nepaisant V.Mazuronio karingos ir ultrapatriotinės retorikos, dalis šios partijos Seimo narių ne kartą priekaištavo dėl esą išpūstų gynybos išlaidų.
Prie „darbiečių“ šiame fronte gali prisidėti ir „tvarkiečiai“, kurie taip pat ne kartą abejojo, ar verta didinti išlaidas krašto apsaugai.
Neabejotina, kad didelė dalis šių abiejų partijų rėmėjų tik palaimintų nurėžtus pinigus šarvuočiams.
Jei politikai rinkimų ugnį pasiryžę kurstyti net pačių pasirašytais nacionaliniais susitarimais, nėra ko stebėtis, kad tas židinys jau seniai kūrenamas smulkesniais ekonominės ar mokesčių politikos klausimais.
Juk ir „darbiečių“ užmojis didinti MMA – grynas rinkimų triukas, tikintis, kad, nepaisant jo galimo ekonominio efekto ar visiško neefektyvumo, tai maloniai skambės iš minimalios algos gyvenančio partijos rėmėjo ausiai.
Socialdemokratai, vadindami tokį „darbiečių“ elgesį populizmu, – visiškai teisūs. Bet kai kurie jų irgi atlieka panašius triukus.
Siekdami pasirodyti prieš dalį savo rinkėjų, kurie priekaištauja valdantiesiems dėl „socialdemokratinių vertybių išdavystės“, kairiųjų atstovai Seime po pateikimo staiga prastūmė jau, regis, seniai nujodytą kuiną – progresinius mokesčius numatantį projektą.
Idėjos autorius – vienas ryškesnių socialdemokratų veikėjų A.Sysas, kuris bene aršiausiai kritikuoja „darbiečius“ dėl jų populizmo.
Toks bičiulio žingsnis – iššūkis ir partijos lyderiui A.Butkevičiui, kuris viešai žadėjo, jog naujų mokesčių kol kas nebus. Tad koks bus tęsinys?
