Pirmadienį vakare Nigerijos Port Harkorto uosto prieigose grupė greitaeigiu kateriu atplaukusių piratų užpuolė šaldytas žuvis iš Afrikos žūklaviečių gabenantį 92 metrų ilgio ir 16,2 metro pločio Rusijos įmonės „Rainbow Reefers“ transporto laivą „Solarte“, plaukiojantį su Komorų salų vėliava.
Kaip jau skelbė lrytas.lt, „Rainbow Reefers“ laivas „Solarte“ rugsėjo 29-ąją išplaukė iš Benino Kotonu uosto Nigerijos link. Laivo įgulą sudarė keliolika lietuvių ir ukrainiečių. Nors, pamatę piratus, jūreiviai bandė manevruoti, netrukus jie buvo priversti pasiduot. Užpuolikai laivą apšaudė ir sušoko į vidų.
„Tose šalyse – Nigerijoje ar Somalyje – veikia gerai organizuotos grupės, kurioms piratavimas – tarsi verslas. Jie užpuola įvairių pasaulio valstybių laivus. Nuo piratų nukenčia ir pakankamai galingų pasaulio valstybių piliečiai“, – sako Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.
„Didelė tikimybė, kad kam nors jie paklius“
Piratams užpuolus laivą, dalis įgulos užsirakino mašinų skyriuje. Tai elgtis nurodo instrukcijos, kadangi mašinų skyrius laikomas saugia vieta užpuolimo atveju.
Pagrobę tuo metu vairinėje budėjusį ukrainietį kapitoną ir dar tris jūrininkus, tarp kurių buvo du Lietuvos piliečiai, užpuolikai pasišalino. Vienas pagrobtas lietuvis yra „Solarte“ kapitono vyresnysis padėjėjas, kitas – eilinis jūreivis, vairininkas. Abu jie – klaipėdiečiai.
Beveik neabejojama, kad jūreiviai pagrobti dėl išpirkos. Manoma, kad tai tik laiko klausimas, kada pagrobėjai susieks su laivo savininkais ir pareikalaus pinigų.
„Kovai su piratais galingiausios pasaulio valstybės įtraukia net karines pajėgas. Karinių operacijų metu būna, kad piratai sulaikomi ir suimami. Turint galvoje tai, kad piratavimas tiems žmonėms – verslas, tai egzistuoja tikrai didelė tikimybė, kad anksčiau ar vėliau Lietuvos piliečius pagrobę asmenys, gali pakliūti ir į kitų valstybių akiratį. Tuomet atsirastų teorinė galimybė pagrobėjus persekioti baudžiamąja tvarka“, – sako I.Mikelionis.
Pasak prokuroro, ikiteisminis tyrimas dėl jūreivių pagrobimo pradėtas tam, kad būtų išaiškintos visos įvykio aplinkybes ir net nustatyti įtariamieji. Niekas nežada, kad piratai prieš teismą stos rytoj ar poryt, tačiau jei ateityje jie paklius į kurios nors šalies teisėsaugos rankas, Lietuva galės pareikalauti juos išduoti arba visus surinktus duomenis perduos šaliai, sulaikiusiai ir teisiančiai nusikaltėlius, kad jie atsakytų ir už nusikaltimus prieš mūsų šalies piliečius.
„Piratavimas yra universali jurisdikcija, yra tarptautinės sutartys, kurios numato, kad už tokias nusikalstamas veikas asmenys gali būti persekiojami. Nepaisant to, kur nusikaltimas buvo padarytas (neutraliuose vandenyse ar teritoriniuose vandenyse) ir neatsižvelgiant į tai, kokios šalies pilietis yra nusikaltęs asmuo.
Tokias teisines normas turi, ko gero, visos pasaulio valstybės. Šalys keičiasi informacija, yra tam tikros duomenų bazės. Panaši informacija kaupiama ir analizuojama ir Europole, ir yra Interpole, ta informacija dalijamasi. Tad tikimybė, kad anksčiau ar vėliau piratai gali būti patraukti atsakomybėn, tikrai egzistuoja. Europoje jau buvo ne vienas ir ne du atvejai, kai piratai buvo teisiami“, – sako Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiasis prokuroras.
Vietos pareigūnai kartais būna susiję su piratais
Kalbėti apie laivo „Solarte“ užpuolimo ir dviejų lietuvių jūrininkų pagrobimo detales, pasak I.Mikelionio, kol kas dar anksti. Tyrimas pradėtas tik trečiadienį, atliekami privalomi procesiniai veiksmai, duomenys tik pradėti rinkti.
„Piratai įkliūva ir ne taip jau retai. Jų tikimybė įkliūti yra pakankamai didelė, kadangi, kaip jau minėjau, jie veikia ilgą laiką, jie tai daro nuolat. Antra vertus, negaliu atmesti ir tikimybės, kad kokio nors kito kito incidento metu jiems gali būti pasipriešinta. Gali būti pasipriešinta ginklu. Ten juk būna ir aukų. Taip pat ir sulaikymų metu naudojami šaunamieji ginklai. Ir pasekmių būna visokių. Egzistuoja ir tikimybė, kad jau ir nebus ką teisti. Beliks konstatuoti, kad mūsų įtariamųjų jau nebėra gyvųjų tarpe. Būna ir tokių atvejų“, – teorines galimybes teisti atskleidžia prokuroras.
Siekiant nuteisti piratus, labai svarbu sužinoti jų tapatybes. Kol kas neaišku, kaip bus bendraujama su Nigerijos teisėsaugos atstovais.
„Yra galimybė tam tikrų konvencijų pagrindu prašyti pagalbos. Jei nebūtų jokių teisinių pagrindų prašyti pagalbos, galima geros valios principu kreiptis ir prašyti informacijos“, – sako I.Mikelionis.
Antra vertus, nereikia pamiršti, kad kartais tokiose šalyse, kaip Somalis ar Nigerija, greta kurių krantų siaučia piratai, vietinės valdžios atstovai, o kartais net ir aukštesnė valdžia, būna glaudžiai susiję su nusikaltėliais. Pagalbos tokiais atvejais tikėtis sunku.
Štai 2013 m. pavasarį autoritetingas ekonomikos naujienų leidinys „Business Insider“ paskelbė, kad daugybė Nigerijos karinių jūrų pajėgų karininkų yra įsivėlę į nelegalius verslus, neigiamai veikiančius jų tiesioginę tarnybą. Tarp tokių verslų minima ir pagalba piratams.
Nepaisant to, I.Mikelionis sako, kad į piratų rankas gali pakliūti bet kurios pasaulio valstybės pilietis. Todėl visos šalys renka informaciją apie piratų gaujas, taip pat ir siautėjančias Gvinėjos įlankoje.
„Kai kurios valstybės kartais net taiko nestandartines priemones ir karines operacijas. Tokios operacijos kartais vyksta net sausumoje. Ir praktika yra tokia, kad ES valstybės teisia tokius sučiuptus asmenis. Tokių pavyzdžių yra. Europoje tikrai ne vienas ir ne du piratai yra nuteisti“, – sako prokuroras.
Lietuvos kariai laivus nuo piratų saugo prie Somalio
Nors didžiosios pasaulio šalys, siekdamos sulaikyti įtariamus piratus, dažna pasitelkia karines pajėgas, o kartais net vykdo operacijas sausumoje, Lietuvos karių Nigerijoje, greičiausiai neišvysime. Lietuvos kariuomenė turi gerai apmokytas ir galinčias įvykdyti bet kokio pobūdžio užduotį Specialiųjų operacijų pajėgas, tačiau vargu ar jos bus pasiųstos ieškoti Lietuvos jūreivių pagrobėjų, net jei jie būtų nustatyti ir būtų žinoma, kur jie slepiasi.
Kaip atsakydama į lrytas.lt klausimus teigė Krašto apsaugos ministerija, šiuo metu galiojantys teisės aktai leidžia išsiųsti bet kurį Lietuvos kariuomenės padalinį užduoties vykdymui užsienyje. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas.
Pagal šį įstatymą, sprendimą dėl Lietuvos kariuomenės panaudojimo užsienyje, karių skaičiaus, užduoties, buvimo užsienyje laiko priima Lietuvos Respublikos Seimas. Neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą galėtų priimti Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento sprendimas vykdomas neatidėliotinai, o Prezidentas sprendimą teikia tvirtinti Seimui.
„Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tarptautinės teisės nuostatas ir principus bei gerbiant kitų šalių suverenitetą, vienašališkas, nesant priimančiosios šalies sutikimo ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimo, karinių pajėgų panaudojimas užsienyje yra negalimas“, – rašoma KAM atsakyme dėl Lietuvos karių panaudojimo užsienyje.
Beja, kaip jau buvo skelbta anksčiau, nuo rugpjūčio pradžios grupė Lietuvos karių tarnauja Europos Sąjungos vadovaujamoje kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje ATALANTA prie Somalio krantų. Lietuvos kariai saugo Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos laivą, kuris Indijos vandenynu gabena humanitarinės pagalbos siuntas Somalio gyventojams.
Dalyvaudama šioje operacijoje Lietuva prisideda prie ES kovos su piratavimu, taip siekiant mažinti piratų daromus nuostolius ES valstybių ir kitų valstybių laivams. ES vadovaujamai operacijai ATALANTA autonominę laivų apsaugos grupę Lietuva skyrė jau antrą kartą. Pirmą kartą, Lietuvos kariai šioje operacijoje dalyvavo 2013 metais.
Tuo tarpu prie Nigerijos krantų Lietuvos karių nėra.
Įkaitus laiko sunkiai pasiekiamose vietose Nigerio deltoje
Kol kas jūrininkus pagrobę piratai su niekuo nesusisiekė. Manoma, kad iš laivo savininkų jie pareikalaus nemažos išpirkos. Paprastai gavę pinigus, nusikaltėliai jūrininkus paleidžia. Tokiuose sandoriuose dažniausiai tarpininkauja britų įmonės.
„Paprastai piratai palaukia savaitę, o kartais dvi ir tik tada susiekia su įmone, kuriai priklauso laivas“, – trečiadienį lrytas.lt teigė Ukrainos konsulas Nigerijoje Mykola Samosvatovas, pirmasis susisiekęs su „Solarte“ įgula ir dabar nuolat su ja palaikantis ryšį.
Visame pasaulyje dirbanti nevyriausybinė organizacija „Control Risks“, besispecializuojanti rizikos nustatymo politiniame, saugumo ir kituose lygmenyse, taip pat analizavusi ir piratavimo Gvinėjos įlankoje aspektus, pernai paviešintoje ataskaitoje teigia, jog didžiausias pavojus būti užpultam piratų jau daugelį metų egzistuoja Nigerio upės deltoje. Būtent ten, kur pirmadienį ir buvo užpultas laivas „Solarte“.
Pasak „Control Risks“, laivo užpuolimo ir patekimo į jį būdai dažniausiai būna vienodi. Pagrobę pinigus, kai kurią įrangą ir asmeninius jūreivių daiktus, dėl išpirkos laivus puldinėjantys piratai paprastai su savimi išsigabena nuo dviejų iki penkių įgulos narių. Dažniausiai tai būna aukštesnes pareigas laive užimantys asmenys.
Įsodinti užpuolikų valtį pagrobtieji skubiai plukdomi į krantą ir slepiami stovyklose, įrengtose Nigerio deltos atokesnėse ir sunkiai pasiekiamose vietose, kur patruliuojantys Nigerijos pareigūnai dažniausiai neužsuka.
Policininkai pateko į piratų pasalą
Kartais užpuolimai piratams nenusiseka. Šiemet žinomi mažiausiai du atvejai, kuomet laivus užpuolę nusikaltėliai buvo sulaikyti. Ankstų sausio 17 d. rytą aštuoni ginkluoti piratai užpuolė su Nigerijos vėliava plaukiantį tanklaivį, gabenantį naftos produktus.
Įgula spėjo pasiųsti pavojaus signalą, netoliese buvęs Ganos karinių jūrų pajėgų laivas atskubėjo į pagalbą. Visi užpuolikai buvo sulaikyti be pasipriešinimo.
Balandžio 20 d. dviem greitaeigiais kateriais atplaukę 10 piratų užpuolė su Malaizijos vėliava plaukiojantį tanklaivį. Ir šį kartą įgula spėjo pasiųsti pagalbos signalą, kurį priėmė Nigerijos karinių jūrų pajėgų laivas.
Sulaikant piratus kilo trumpas susišaudymas, po kurio nusikaltėliai buvo sulaikyti. Per incidentą niekas nenukentėjo.
Tačiau ne visada viskas baigiasi taip sėkmingai. Birželio 24 d. beveik pačiame Port Harkorto uoste, greta kurio užpultas ir laivas „Solarte“, į piratų pasalą pateko patruliuojantys policininkai. Nusikaltėliai puolė keturiomis valtimis.
Per kilusį įnirtingą susišaudymą žuvo keturi pareigūnai, išsigelbėti pavyko tik vienam, kuris tamsoje šoko į vandenį ir sugebėjo plaukte pasiekti krantą.
***
Lietuviai ar Lietuvos laivų įgulų nariai į pagrobėjų rankas prie Afrikos krantų yra kelis kartus patekę anksčiau ir buvo išlaisvinti.
2009 metų rugpjūčio 3 dieną iš „Limarko“ laivininkystės kompanijai priklausančio laivo „Saturnas“ Nigerijos pakrantėje ginkluoti užpuolikai įkaitais paėmė 5 iš 14 įgulos narių. Sergejus Triškinas, Aleksandras Alatyrcevas, Vladimiras Blazevičius, Vladas Keršys ir Aleksandras Solovjovas buvo išlaisvinti po vienuolikos dienų.
2010 metų gegužės 16 dieną prie Kamerūno krantų užpuolus tai pačiai kompanijai priklausantį laivą „Argo“ pagrobtas jo kapitonas Dmitrijus Baškirovas. Apie Lietuvos piliečio išlaisvinimą pranešta liepos 4 dieną.
2010 metų liepos 2 d. prie Nigerijos krantų užpultas vokiečių laivas, plaukiojantis su Antigvos ir Barbudos vėliava. 12 paimtų įkaitų, tarp jų ir Lietuvos pilietis Aleksejus Sysojus, buvo išlaisvinti liepos 4-ąją.
