„Lietuva pasirengusi priimti pabėgėlius“, – įsitikinęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Ar tikrai?
– Ėmus aiškėti informacijai, kad Lietuvai teks priimti daugiau nei tūkstantį migrantų, buvo išsakyta ir kritika, kad Lietuva prieš tai uždarė dalį institucijų – Migracijos departamento durys užsivers 2016 metais, kiek anksčiau savo veiklą nutraukė Tautinių mažumų departamentas.
Buvo akcentuojama, kad padėtis gana sudėtinga. Kaip jūs vertinate šiandienę užsieniečių integracijos situaciją?
– Nesutinku, kad uždarytos institucijos, kurios rūpinosi užsieniečių integracija. Lietuvoje jau 19 metų veikia Pabėgėlių priėmimo centras, kuris pavaldus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ir jis gana sėkmingai veikia.
Pabėgėliai, kurie patenka į Pabėgėlių registracijos centrą per Vidaus reikalų ministerijos sistemą, kreipiasi dėl atitinkamo pabėgėlio statuso suteikimo.
Dalies tokių žmonių prašymai tenkinami, jie patenka į mūsų Pabėgėlių priėmimo centrą ir pagal nustatytas taisykles pradedamas integracijos procesas. Pagal galiojusias taisykles, žmogui būdavo suteikiamas stogas virš galvos, mokoma lietuvių kalbos, suteikiama teisinė pagalba, mokamos tam tikros išmokos. Vėliau tokie žmonės buvo integruojami savivaldybėse įdarbinant. Žinoma, dalis užsieniečių išvykdavo.
– Kas šiuo metu nuveikta rengiantis migrantų iš Pietų Europos atvykimui?
– Priimtas sprendimas, kad Lietuva per dvejus metus integruos 1105 pabėgėlius iš karo zonų. Juos turėtų atrinkti ir atvežti į Lietuvą Vidaus reikalų ministerijos specialistai. Kol kas nėra atrinktų ar perkeltų pabėgėlių Lietuvoje.
Ruošiamės tam, kad galėtume priimti daugiau žmonių nei paprastai priimame per metus. Kasmet Lietuva vidutiniškai priimdavo iki 120–150 žmonių, dabar tikimės, kad per metus teks priimti apie 500. Tai nebus daroma iš karto.
Tam, kad procesas vyktų sklandžiai, numatėme darbuotojų skaičiaus padidinimą nuo 2016-ųjų. Šiuo metu remontuojamos patalpos. Pabėgėlių centro pajėgumai nuo galimybės priimti 80–100 žmonių padidinti iki 180. Jei kas ketvirtį bus vykdomos perkėlimo procedūros, ir su dabartinėmis Pabėgėlių priėmimo centro pajėgomis susitvarkysime su šiuo skaičiumi.
Atsižvelgdami į kitų šalių patirtį, trumpiname integracijos laikotarpį. Stengsimės, kad Pabėgėlių priėmimo centre pabėgėliai būtų ne ilgiau kaip mėnesį, o savivaldybėse ne ilgiau nei metus. Šiuo metu dirba visos atsakingos institucijos, sudaryta darbo grupė.
Ruošiamasi rengti specialistus darbui su pabėgėliais, sudarytos sutartys su Darbo birža. Jos specialistai atvyks pirminiame integracijos etape ir informuos žmones apie laisvas darbo vietas, atlyginimus, kvalifikacijos bei perkvalifikavimo programas ir kt.
Šiuo metu intensyviai bendraujame su savivaldybėmis, kad jos kuo aktyviau įsitrauktų į procesą. Per dvejus metus priimti daugiau nei tūkstantį žmonių nėra tiek daug, kai palyginame su tais skaičiais žmonių, kurie yra stovyklose Turkijoje ar Italijoje.
– Ar skaičiavote, kiek papildomų darbuotojų etatų reikėjo sukurti norint tinkamai pasirengti pabėgėlių atvykimui?
– Pabėgėlių priėmimo centre buvo 15 darbuotojų. Mūsų manymu, jų reikės du kartus daugiau. Kol kas naujų darbuotojų dar nėra.
Daliai dabartinių darbuotojų pasiūlėme pereiti dirbti su pabėgėliais, tiesa, sutiko ne visi.
– Kokius įvardytumėte didžiausius pabėgėlių integracijos proceso iššūkius? Juk kalbama, kad net neturime pakankamai specialistų, galinčių susikalbėti su atvykėliais.
– Didžiausia problema yra tai, kad visuomenei pateikiame daug ne visai tikslios informacijos ir tų žmonių, kurie pateko į bėdą, atžvilgiu nuteikiame negatyviai. Visuomenė turi suprasti, kad tiems žmonėms reikia visokeriopos pagalbos.
Pabėgėlių priėmimo centre įsteigėme koordinatoriaus pareigybę, šis specialistas teiks visą informaciją apie tai, kaip galima padėti pabėgėliams. Taip pat daug įvairios informacijos pateikėme savo tinklalapyje. Jame žmonės galės teikti pasiūlymus, siūlyti pagalbą.
Jau šiuo metu renkami pasiūlymai iš žmonių, kokią pagalbą jie galėtų suteikti. Nesakyčiau, kad jų gauname daug, bet esame labai dėkingi geranoriškai nusiteikusiems žmonės, siūlantiems savo paslaugas Pabėgėlių priėmimo centre atsidūrusiems atvykėliams.
– Ką būtent siūlo gyventojai?
– Būstą, darbą, galimybę apgyvendinti darbo metu. Kreipiasi ir pavieniai žmonės, ir įmonės. Pasiūlymų sulaukiame iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių.
– Ar jau aišku, kada pirmieji pabėgėliai gali atvykti į Lietuvą?
Į šiuo klausimus gali atsakyti Vidaus reikalų ministerija. Tikimės, kad visos būtinos procedūros bus atliktos dar iki Naujųjų metų.
Šiuo metu aktyviai bendraujame su latviais ir estais, taip pat planuojame domėtis, kaip integraciją vykdo Vokietija, kuri susiduria su tikrai dideliais iššūkiais. Neturime patirties, kaip integruoti daug žmonių, bet pačios integracijos turime 19 metų patirtį.
