Ar nutikus nelaimei reikėtų iškart pliekti pareigūnus?

Lietuvoje įsigali tradicija po nelaimių nedelsiant pradėti svaidytis kaltinimais. Abejotiną pavyzdį parodė prezidentė D.Grybauskaitė, kai nelaukdama jokio tyrimo apkaltino pasieniečius, kurie persekiodami jų automobilį taranavusius kontrabandininkus mirtinai sužeidė pastarųjų mašinoje sėdintį jaunuolį.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Oct 23, 2015, 7:11 AM, atnaujinta Oct 8, 2017, 9:47 AM

Tuomet pareigūnų ryžtingai stojo ginti vidaus reikalų ministras S.Skvernelis. Dabar jam vėl tenka užstoti savo pavaldinius.

Iš tiesų, ar tik Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatorė kalta, kad neseniai Kauno rajone įvyko tragiška avarija, nors prieš jai įvykstant paskui keliu vinguriuojantį neblaivaus asmens vairuojamą automobilį važiuojantis vyras nesėkmingai mėgino įspėti policiją?

Natūralu, kad tokios nelaimės verčia svarstyti: kas kaltas? Vis dėlto BPC operatorę užgriuvusi kaltinimų lavina, regis, buvo gerokai išpūsta.

Neabejotinai tam turi įtakos menkas visuomenės pasitikėjimas BPC, ypač pašlijęs po tragedijos Dembavoje, kai operatoriams nenustačius policijos pagalbos maldavusios nepilnametės vietos ji budelių buvo sudeginta automobilio bagažinėje.

Po šio įvykio buvo imtasi techninių ir organizacinių priemonių, dabar BPC operatoriai jau gali nustatyti skambinančiojo vietą ir kai jo telefone nėra SIM kortelės, tiesa, dažnu atveju tik gana apytiksliai.

Tačiau nesklandumai kartojasi, BPC nuolat gauna pylos. Dėl avarijos Kauno rajone irgi daugiausia kaltinimų sulaukė šis centras. Tik ar tikrai vien pelnytų?

Prisiminkime: pastebėjęs įtartinai važiuojantį automobilį pilietiškai pasielgęs žmogus nepanoro atsakinėti į klausimus, tik reikalavo jį sujungti su policija, o BPC operatorė elgėsi pagal instrukcijas – mėgino pirmiausia pateikti tokiais atvejais numatytus anketos klausimus.

Gal tai nereikalingas formalizmas, kurio dera nedelsiant atsisakyti? Kažin ar verta daryti ir tokią išvadą – jau vien todėl, kad net keturi penktadaliai skambučių į BPC būna nepagrįsti.

Todėl BPC ir turi pateikti tikslinančius klausimus, kad galėtų atsijoti pelus nuo grūdų. Žinoma, verta diskutuoti, kokių klausimų būtinai reikia ir ką daryti, kad klausinėjimas truktų kuo trumpiau.

Suprantama, labai svarbu, kad BPC darbuotojai turėtų ir psichologijos žinių, bendravimo patirties, mokėtų greitai įvertinti padėtį, antraip nesusikalbėjimas neišvengiamas. Tokiu nesusipratimu, ko gero, reikėtų laikyti ir nesėkmingą mėginimą užkirsti kelią avarijai Kauno rajone.

Nesusipratimu dvelkia ir Belgijos kariškių pastangos iškviesti pagalbą širdies smūgio ištiktam vyrui, bet nesusikalbėjusių su BPC angliškai. Tai pavyko padaryti tik jų sustabdytiems lietuviams mūsų gimtąja kalba.

Atsiliepusi operatorė nekalbėjo angliškai, bet bandė kariškius sujungti su šią kalbą mokančiu darbuotoju, o belgai, matyt, net nesuprato, kad jų prašoma luktelėti.

Be abejo, reikėtų, kad visi BPC darbuotojai bent kiek kalbėtų angliškai, o gal ir kitomis kalbomis, būtų geri psichologai, mokantys suvaldyti įtampą, gebantys bendrauti netgi su streso apimtais žmonėmis.

Bet ar šiuo metu realu kelti tokius reikalavimus? Pirmiausia, reikalaujant aukštesnės kvalifikacijos, reikėtų pasirūpinti ir deramu atlyginimu. BPC operatoriai uždirba vos 300 eurų, o darbo krūvis maždaug trigubai didesnis nei Skandinavijos šalyse. Todėl netenka stebėtis, kad mažai kas nori dirbti BPC – yra 60 laisvų etatų.

Nederėtų pamiršti ir nuolat patiriamo streso. Lietuvos visuomenei būdingas agresyvumas, žmonės neretai kalba labai piktai, įžeidinėja jiems klausimus pateikiančius operatorius. Nauji skandalai tik pakursto nepagarbų skambinančiųjų elgesį.

Apskritai žmonės, užuot pasvarstę, kaip patys elgiasi, labai greiti smerkti pareigūnus.

Antai keiksmų viešojoje erdvėje neseniai sulaukė policininkai, kurie sužeidė nuo jų sprunkantį girtą motociklininką, kai šis staiga griuvo ir atsidūrė po policijos mašina.

Bet ką turėjo daryti pareigūnai? Nesivyti girto motociklininko? O kaltinimai, kad jie delsė ištraukti iš po ratų šį jaunuolį, nepagrįsti, nes medikai aiškina, jog tampant sužeistą žmogų galima jam ir pakenkti.

Regis, būtų daug racionaliau, jei visuomenė pasipiktinimo energiją tokiais atvejais labiau kreiptų į teisės pažeidėjus. Juk Lietuvoje, nors ir sumažėjo tragiškų avarijų skaičius, jų vis dar gerokai daugiau nei Vakarų Europoje, nes vairuotojai nevengia sėsti prie vairo neblaivūs arba važiuoja per greitai, vairuoja labai neatsargiai.

Naujausias šokiruojantis pavyzdys – galingu automobiliu važiavęs jaunuolis Vilniaus centre nušlavė viešojo transporto stotelę ir sužalojo septynis žmones.

Natūralu, kad tai sukrėtė visuomenę. Sukruto ir politikai. Siūloma uždrausti jauniems žmonėms vairuoti galingus automobilius, vėl grąžinti baudos taškų sistemą, dar padidinti baudas.

Vėl prasidėjo savotiškos varžybos, kas prisigalvos daugiau visokių draudimų ar griežtesnių bausmių. Tai rodo, kad eismo saugumu, visuomenės nepakantumo pažeidėjams ugdymu rūpinamasi tik priešokiais, kai nutinka kraupūs įvykiai, o ne sistemingai.

Matyt, teisus vidaus reikalų ministras, pareiškęs, kad reakcija į nelaimingus įvykius labiausiai atskleidžia sveiko proto deficitą. Neretai tai taikytina ir politikams, ir visuomenei.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.