„Lietuvai pavyko sukurti teisinės valstybės pamatus ir prielaidos suformuoti nepriklausomą prokuratūrą taip pat yra, tačiau iniciatyvos paversti prokuratūrą politiniu įrankiu griauna pasitikėjimą valstybe“, – žurnalistams sakė Daiva Ulbinaitė.
Ji tokius bandymus „politizuoti prokuratūrą“ pavadino neatsakingais, su Konstitucija prasilenkiančiais ar interesų grupių kartais diktuojamais.
D.Ulbinaitė sakė, kad šiame poste privaloma turėti plačių pažiūrų ir plataus išsilavinimo žmogų, kuris užtikrintų sistemos atsinaujinimą, efektyvią jos veiklą, profesionalumą, kokybiškus ikiteisminius tyrimus ir pagarbą žmogaus teisėms.
Jos teigimu, susidariusi situacija, kai prokuratūra nuo gegužės neturi nuolatinio vadovo, gali pakenkti svarbiems ikiteisminiams tyrimams ir stabdyti prokuratūros darbą.
Prezidentės atstovė nurodė, kad prezidentė šiuo metu neturi kandidato į generalinius prokurorus, o jam parinkti vyksta konsultacijos.
Susitikime su prezidente dalyvavęs advokatas ir leidėjas Algimantas Šindeikis sakė, kad jeigu generalinei prokuratūrai vadovautų politikas, tai būtų „blogiausia, kas gali nutikti mūsų valstybei“.
„Visuomenė turi teisę, kad visos valdžios grandys būtų atskiros: politikai dirbtų savo darbą, prokurorai – savo darbą, teismai – savo darbą“, – sakė teisininkas.
Jo teigimu, nemažai Lietuvos Seimo narių turi problemų su teisėsauga, patys figūruoja ikiteisminiuose tyrimuose.
„Todėl sprendimas jų priimamas yra labai suvaržytas. Jie tikrai nesiruošia patvirtinti pačio geriausio prokuroro, jis nori tokio prokuroro, kurį galėtų valdyti“, – nurodė E.Šindeikis, komentuodamas parlamento du kartus per pastaruosius kelis mėnesius atmestą prezidentės teiktą generalinio prokuroro kandidatūrą.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius sakė, kad prieš savaitę Seime įregistruotas siūlymas, jog Vyriausybė dalyvautų generalinio prokuroro skyrime, „yra aiškiai prieštaraujantis Konstitucijai“.
„Niekas negali primesti prezidentui generalinio prokuroro kandidatūros. Tai yra išimtinė Respublikos prezidento kompetencija“, – teigė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius Vytautas Mizaras nurodė, kad šalies teisininkų bendruomenė norėtų generalinio prokuroro, kuris ne tik išmano prokuratūros procedūras, bet ir teisę plačiąja prasme bei politinę, globalią situaciją.
Be A.Šindeikio, V.Sinkevičiaus ir V.Mizaro susitikime su prezidente dalyvavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius Gintaras Švedas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Mykolo Romerio universiteto Verslo teisės katedros profesorius Rimvydas Norkus, Mykolo Romerio universiteto profesorius Juozas Žilys.
Seimas mėnesio pradžioje nepritarė prezidentės siūlymui generaline prokurore skirti Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkę Editą Dambrauskienę. Vasarą Seimas atmetė ir pirmą prezidentės pasiūlytą kandidatą į šias pareigas – Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį. Nepaskyrus vadovo, laikinai prokuratūrai toliau vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ prezidiumas yra pasiūlęs koalicijos partneriams prezidentei teikti dabartinio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko kandidatūrą į šalies generalinius prokurorus. Anot jų, taip siekiama sustabdyti augančią įtampą šalies prokuratūros sistemoje, kai Seimas nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms dviem kandidatūroms į šalies Generalinės prokuratūros vadovus.
Dauguma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių bei valdančiųjų socialdemokratų ir „tvarkiečių“ frakcijų seniūnai praėjusią savaitę pasiūlė keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Iš prezidento norima atimti teisę parinkti kandidatą į šį postą ir perduoti ją Vyriausybei.
Pagal įregistruotą Prokuratūros įstatymo pataisą, generalinį prokurorą penkeriems metams Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu, skirtų ir iš pareigų atleistų prezidentas. Taip pat numatoma, kad generalinio prokuroro kandidatūras Vyriausybei siūlytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.
