Parlamentarams prakalbus, kad skiriant generalinį prokurorą vienas svariausių turėtų būti Vyriausybės žodis, iš Prezidentūros ėmė sklisti perspėjimai. Vakar čia sukviesti teisės profesoriai prakalbo apie valstybės teisiniams pamatams kylančius pavojus.
„Konstitucijoje yra įtvirtintas labai aiškus principas – teisę siūlyti generalinio prokuroro kandidatūrą turi tik prezidentas“, – po susitikimo su prezidente pareiškė buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius.
Šio teisininko teigimu, nei Vyriausybė, nei teisingumo ministras negali šalies vadovui primesti generalinio prokuroro kandidatūros.
Apie naują generalinio prokuroro skyrimo tvarką politikai prabilo, kai Seimas du kartus per slaptą balsavimą atmetė D.Grybauskaitės siūlytas kandidatūras, šalies vadovė pareiškė, kad šios kadencijos Seimui kandidatų daugiau neteiks.
Vėliau ultimatyvus prezidentės tonas kiek sušvelnėjo.
Užmojai kelia įtarimų
Penktadienį D.Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė teigė, kad šalies vadovė šiuo metu neturi naujo kandidato į generalinius prokurorus, bet dėl jo vyksta konsultacijos.
Be to, prezidentė pripažino, kad susidariusi situacija, kai prokuratūra jau nuo gegužės neturi nuolatinio vadovo, gali pakenkti svarbiems ikiteisminiams tyrimams, stabdyti prokuratūros darbą.
Tačiau politikų siūlomi būdai spręsti šią krizę Prezidentūrai kelia nepasitenkinimą.
„Iniciatyvos paversti prokuratūrą politiniu įrankiu vis kartojasi ir šiek tiek griauna pasitikėjimą valstybe“, – po vakarykščio susitikimo su teisininkais prezidentės nuomonę išdėstė D.Ulbinaitė.
Bandymai „politizuoti prokuratūrą“ buvo pavadinti neatsakingais, su Konstitucija prasilenkiančiais ar diktuojamais interesų grupių.
Šiame poste, pasak Prezidentūros, privaloma turėti plačių pažiūrų ir išsilavinimo žmogų, kuris užtikrintų sistemos atsinaujinimą, efektyvią jos veiklą, profesionalumą, kokybiškus ikiteisminius tyrimus ir pagarbą žmogaus teisėms.
Blogiausia – politikas
Kas padėtų garantuoti stabilų ir kokybišką prokuratūros darbą? Koks generalinis prokuroras galėtų įgyvendinti būtinus pokyčius ir tinkamai gintų teisingumo interesus?
Aptarti šių klausimų į Prezidentūrą pakviesti teisės specialistai tvirtino, kad tikrai ne politikas.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras nurodė, kad šalies teisininkų bendruomenė norėtų generalinio prokuroro, kuris ne tik išmano prokuratūros procedūras, bet ir teisę plačiąja prasme, taip pat politinę, globalią situaciją.
Lauks dar vieno teikimo
Įstrigus generalinio prokuroro skyrimui, valdantieji „tvarkiečiai“ į šį postą pasiūlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovą Julių Sabatauską.
Vakar šis siūlymas turėjo būti aptariamas ir valdančiosios koalicijos Politinėje taryboje, tačiau jokių sprendimų nepriimta.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, pasitarime užsiminta, kad prezidentės ambicijos slopsta ir galima tikėtis dar vienos teikiamos kandidatūros.
Kai kurie valdantieji neatsisako ir ketinimų keisti dabartinę generalinio prokuroro skyrimo tvarką, bet pataisos, jei joms būtų pritarta Seime, įsigaliotų tik po penkerių metų.
Vieno pataisų projekto autorių J.Sabatausko teigimu, dauguma valdančiųjų pritarė, kad siūlomi pakeitimai neturėtų būti siejami su dabar vykstančia generalinio prokuroro paieška ir skyrimu: „Niekas tam neprieštaravo. Manau, ne tiek svarbu, kada tai bus priimta.“
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė „Lietuvos rytui“ pripažino, kad siūlomi pakeitimai yra tam tikras signalas Prezidentūrai, kaip reikėtų derinti būsimą generalinio prokuroro kandidatūrą, o to šiuo metu esą pasigendama.
Panašiai vakar kalbėjo ir premjeras Algirdas Butkevičius: „Mano pozicija išsakyta, kad kol kas šios reformos nereikia daryti. Bet reikia frakcijų, partijų vadovų pokalbio su prezidente, kai norima teikti kandidatūrą, kad neatsitiktų taip, kaip įvyko Seime.“
